Svečias iš Šveicarijos trečiadienį Vilniuje vykusioje energetikos konferencijoje skaitė pranešimą apie branduolinės energetikos plėtros tendencijas. Prieš pranešimą jis rado laiko atsakyti į kelis DELFI klausimus.
– Be jokios abejonės, Jūs turbūt girdėjote apie Lietuvos planus statyti naują atominę elektrinę. Ką apie tai manote?
Jei jūs klausiate, ar tai įmanoma, aš tikrai atsakau „taip“. Juk viskas įmanoma. Jeigu kalbėtume apie atominės elektrinės statybas vietoj šiemet uždaromos Ignalinos jėgainės, aš manau, kad tai yra vienas įdomesnių projektų, kuris turėtų būti įgyvendintas.
Pavyzdžiui, Šveicarija yra mažytė šalis Europos viduryje ir netgi politikai suprato, kad tokia šalis turi būti priekyje su branduoline energetika dėl to, kad tai suteikia galimybę tapti nepriklausomam nuo išorės šaltinių.
Daug šalių, žvelgdamos į priekį ir įvertindamos politiškai labai nestabilią dujų ir naftos pasiūlą, supranta, kad yra labai rizikinga būti priklausomoms nuo kitų. Branduolinis kuras gaminamas iš urano ir pagal tai, kiek yra jo išžvalgyta, šio kuro turėtų pakakti bent 100 metų.
Lyginant su dujomis arba anglimi, kurių turėtų pakakti 40-60 metų, matyti, kad yra didesnė perspektyva. Netgi matydami, kad urano kainos kyla, bet žvelgdami į sprogstančias anglies ir dujų kainas, turime prisiminti, kad branduolinis kuras galutinėje elektros kainoje sudaro vos 5-6 proc. Taigi netgi urano kainai gerokai išaugus, produkcija taip staigiai nepabrangs.
– Kokios, Jūsų manymu, yra pagrindinės atominės elektrinės projekto Lietuvoje kliūtys?
Man, žvelgiančiam iš išorės, atrodo, kad pagrindinės problemos šiuo metu yra finansai, kurie leistų per optimalų laiką be vėlavimų įgyvendinti projektą. Dar vienas labai svarbus dalykas yra išankstiniai susitarimai dėl medžiagų, pavyzdžiui, jums reikės daugybės betono, plieno. Juk bus reikalingas ne toks, koks naudojamas geležinkeliams tiesti, bet labai specifinis plienas, todėl būtina sužinoti šių medžiagų pagaminimo galimybes.
Tokios šalys kaip Lietuva turi tartis su tiekėjais, kad tiksliai žinotų, kada ką galės gauti ir turėti.
Dar viena problema – kvalifikuoti inžinieriai, žmonės, kurie žino, kaip reikia statyti branduolinio kuro elektrines. Jums reikia paruošti žmones, o tam prireiks maždaug 10 metų, nes tie žmonės, kurie dalyvavo statant dabartinę jūsų elektrinę, greičiausiai nebegalės padėti.
– Kokia, Jūsų manymu, yra optimali naujos atominės elektrinės kaina?
Sunku pasakyti, mes nuolat atliekame tyrimus, tačiau, manau, kad 1500-1700 MW galingumo jėgainė galėtų kainuoti tarp 3,5-5 mlrd. eurų (12-17,2 mlrd. Lt). Taip pat, jeigu šalis pirktų ir statytų iškart du reaktorius, ji galėtų tikėtis 20-30 proc. nuolaidos, bet tokiu atveju tektų turėti bent 6,6 mlrd. eurų biudžetą.
– Jei mes šiandien pradėtume darbus, kada, Jūsų manymu, jėgainė jau galėtų veikti?
Jeigu jūs, turėdami reikiamus dokumentus, pradėtumėte darbus šiandien, tai po dešimties metų jėgainė galėtų jau veikti.
– Kokią įtaką Lietuvos planams gali padaryti planuojamos elektrinės Rusijoje ir Baltarusijoje?
Nemanau, kad tai galėtų padaryti didelės įtakos. Tai yra politiniai klausimai ir jeigu jūs norėsite turėti asmeninį elektros šaltinį, tai įtakos neturės. Aš esu pakankamai optimistiškas ir manau, kad Lietuva bus viena iš branduolinės energetikos bendruomenės narių ir nepriklausys nuo „didžiųjų brolių“.
