Mato didesnes galimybes
Vienas pirmųjų apie diskriminaciją būsto savininkų atžvilgiu vykdant namų atnaujinimo programą prabilo liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius. Politiko manymu, programa turėtų vadintis, ne daugiabučių atnaujinimo, bet būsto atnaujinimo, nepriklausomai kur žmogus gyvena. Į procesą turėtų būti žiūrima per socialinę – ekonominę prizmę.
„Mūsų klimato sąlygos tiesiog reikalauja, kad būsto šildymui arba vėsinimui turime skirti pakankamai didelę savo pajamų dalį. Tad reikia tas išlaidas mažinti. Kita vertus, būsto modernizavimo negalima atsieti nuo poveikio aplinkai. Individualūs namai yra tokie pat energinių išteklių naudotojai kaip ir daugiabučiai, tai reiškia – ir aplinkos teršėjai. Kartais individualių namų neigiamas poveikis aplinkai būna dar didesnis nei daugiabučių“, – sakė P. Auštrevičius.
Jo manymu, individualių namų atnaujinimas akivaizdžiai padėtų išjudinti renovacijos procesą. Juk čia nereikia daugumos turto bendrasavininkų pritarimo, individualūs namai dažniausiai priklauso vienai šeimai. Todėl sprendimai būtų priimami greičiau, greičiau būtų derinami projektai, greičiau atsirastų darbo statybininkams.
„Negalima diskriminuoti žmonių pagal būsto nuosavybės formą. Visi piliečiai moka mokesčius, todėl valstybės parama visiems turi būti teikiama vienodai. O šiuo metu yra taip, kad vieniems žmonėms, atnaujinantiems būstą, parama suteikiama, kitiems – ne. Tai nėra teisinga“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.
Pateikiant siūlymą į būsto atnaujinimo programą įtraukti individualius namus ketinama atsižvelgti į tai, kur daugiau žmonių gyvena ir paramą skirstyti proporcingai. Tačiau individualių namų ignoruoti nebeketinama. Juo labiau, kad nemaža dalis individualių namų anuomet buvo statoma pagal parengtus projektus, kur nebuvo numatyta pakankama šilumos izoliacija. Šiandien jie atsidūrė tokioje pat ekonominėje padėtyje, kaip ir senų daugiabučių gyventojai.
Siūlo nepamiršti alternatyvų
P. Auštrevičiaus nuomone, įtraukti individualius namus į būsto atnaujinimo programą reikia planingai. Juk neišvengiamai artėja laikas, kuomet kiekvienas būstas Lietuvoje privalės turėti energinį pasą.
Individualių namų atnaujinimą galima remti keliais būdais. Pirmiausia – reikėtų remti šilumos sistemų pertvarkymą. Jos turėtų būti naujos, efektyvios. Reikia įdiegti ir alternatyvius energijos šaltinius – saulės kolektorius, geoterminį šildymą. Tas daroma visoje Europoje ir nieko jau nestebina. Kai kuriose šalyse netgi yra reikalavimai atnaujinant būstą, įdiegti alternatyvios energijos šaltinius.
Namo savininkas, skaičiavimais įrodęs, jog išlaidos energijai po būsto modernizavimo sumažėjo, privalo gauti valstybės paramą. P. Auštrevičius prieš kurį laiką siūlė į būsto modernizavimo programą įtraukti nuostatą, kad gyventojams būtų kompensuojama iki 50 proc. per dvejus metus šildymui sutaupytų lėšų. Tai skatintų žmones atnaujinti pasenusias, neefektyvias, aplinką teršiančias šildymo sistemas – pirmiausia katilus.
Alternatyvios energijos priemones galėtų įdiegti ne tik individualių namų savininkai, bet ir daugiabučius atnaujinančios bendrijos. „Jeigu dabar bus tik sienos ir stogai šiltinami, po kelių metų vis tiek bus sugrįžta prie to, jog privalu įtraukti ir alternatyvios energijos panaudojimą renovacijos projektuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje alternatyvią energiją naudojantys namai yra prijungti ir prie bendrųjų energijos tinklų. Energijos perteklių gyventojai gali parduoti. Šitaip jie yra skatinami naudoti alternatyvas“, – kalbėjo politikas.
Gyventojams parduodant alternatyvios energijos perteklių ne tik būtų naudojama vadinamoji „žalia“ energija, bet ir būtų žengtas didelis žingsnis demonopolizuojant energetikos sistemą.
Reikia aiškumo
Idėjai, kad individualūs namai turi būti įtraukti į būsto modernizavimo programą ir jų savininkai galėtų tikėtis valstybės paramos atnaujinant pastatus, jau yra pritarta Seimo aplinkos apsaugos komitete. Tačiau svarbiausia – žmonėms turi būti konkrečiai paaiškinta, kada įsigalios nauja tvarka, kokio dydžio paramos gyventojai gali tikėtis, už kokius darbus bus mokamos kompensacijos. Tikimasi, kad Seimo rudens sesijoje bus svarstomas šis klausimas ir siūlymui remti viso būsto atnaujinimą bus pritarta. Pinigai šiai programai remti gali būti numatyti kitais metais.
Manoma, kad į būsto modernizavimo programą įtraukus individualius namus, pastarųjų savininkai suskubtų rengti renovacijos projektus. Tuomet atsirastų savotiška konkurencija tarp individualių namų ir daugiabučių – tai procesui būtų tik į naudą. Daugiabučių gyventojai bus priversti sukrusti, nes žinos, jog jų neįsisavinti pinigai gali atitekti kitiems.
Kalbėdamas apie sumažėjusią valstybės paramą būstams atnaujinti, P. Auštrevičius pabrėžė, kad padedama pagal išgales. Kita vertus, neišvengiamai žmonėms reikės ieškoti kitų finansavimo šaltinių, nes savomis lėšomis arba tik iš valstybės paramos atnaujinti būsto nebus įmanoma. Būtinai reikės bankų paslaugų.
„Norisi tikėtis, kad kreditiniai resursai bus viliojančiai pigūs. Kitu atveju pastūmėti žmones įsijungti į būsto atnaujinimo programą bus iš ties sudėtinga. Nebent valstybė paruoštų labai aiškią energetinių išteklių kainų prognozę bent penkeriems metams. Žmonės, pamatę nuolat didėjančias išlaidas šildymui, suskubs atnaujinti būstą“, – sakė P. Auštrevičius.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis ne kartą yra užsiminęs, jog bene didžiausia problema keičiant būsto atnaujinimo programą – nevyksta diskusijos su bankais, visiškai nežinoma jų nuostata dėl paskolų daugiabučių renovacijai.
P. Auštrevičius taip pat teigė nežinantis, ar vyko kokios nors valdžios diskusijos su bankininkais. Jo nuomone, šis klausimas pastaruoju metu labai svarbus, matant kaip keičiasi bankų politika suteikiant įvairius kreditus. Abejojama, ar šiuo metu atsiras bankų, suteikiančių kreditus būstui atnaujinti. Todėl verta pasvarstyti apie alternatyvas, kurių viena galėtų būti valstybės administruojama paskolų sistema per investicinius bankus.
Neprašytų kitų malonės
Šildymo įrangos tiekėjai džiaugsmingai sutinka žinias apie tai, jog politikai vis dažniau užsimena ir apie individualių namų atnaujinimo rėmimą.
Bendrovės „Viessmann“ rinkodaros direktorius Žygimantas Maleckas sutiko, kad šilumos naudojimo efektyvumą didinančios priemonės – langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas – mažina energijos suvartojimą. Taigi, šios priemonės yra tikrai reikalingos ir efektyvios.
„Tačiau yra kitas svarbus aspektas, apie kurį šiuo metu dar nėra kalbama. Nors imantis šių priemonių šilumos suvartojimą galima smarkiai sumažinti, dažniausiai liekame prie tų pačių standartinių energijos šaltinių – dujų, elektros. Juk nėra garantijos, kad ateityje šilumos kaina nekils. Tarkime, atlikę individualaus namo šiltinimo darbus, sumažinsime šilumos suvartojimą nuo 20 iki 15 kWh ir mokėsime mažiau. Tačiau visiškai nesumažiname priklausomybės nuo neatsinaujinančių energijos išteklių – naftos produktų, dujų“, – kalbėjo Ž. Maleckas.
Jo teigimu, ateis laikas kai, sunaudoję 15 kWh šilumos energijos, vėl mokėsime kaip už 20, o vėliau ir dar daugiau. Tuo tarpu alternatyvių energijos šaltinių naudojimas užtikrina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir mažina priklausomybę nuo naftos išteklių, kurių Lietuvoje praktiškai neturime.
„Manau, kad individualius namus renovuojantys savininkai privalėtų turėti alternatyvų – įsidiegti alternatyviosios energetikos sistemas. Tokiu atveju mažiau priklausytume nuo vienos energijos rūšies. Atnaujinant individualius namus, vertėtų pagalvoti apie efektyvų stogų išnaudojimą saulės kolektoriams. Arba, pagal galimybes, apie šilumos siurblių įdiegimą“, – sakė Ž. Maleckas.
Bendrovės „Viessamann“ atstovo duomenimis, atnaujindami šildymo sistemas alternatyvų ieško dar nedaugelis. Dažniausiai šildymo sistemos atnaujinamos pasiliekant prie standartinių kuro rūšių – dujų ir elektros. Nepagalvojama apie tai, kad vėl prisirišama prie tos pačios energijos rūšies ir išlaikoma priklausomybė nuo importuojamo kuro.
Kalbėdamas apie užsienio pavyzdžius, Ž. Maleckas teigė, jog įdiegti atnaujinamuose namuose alternatyvios energijos šaltinį turėtų būti privalu dėl daugybės priežasčių.
„Individualaus namo gyventojas pats renkasi šildymo būdą, tad gali pasirinkti jam mažiausiai kainuojantį. Šilumos vieneto kaina, naudojant alternatyviuosius šaltinius, yra ženkliai mažesnė. Alternatyvios energetikos naudojimas skatintų energetinį efektyvumą, derinant kelias šilumos sistemas. Taip pat nereikia pamiršti, kad energijos perteklių galima parduoti.
Žvelkime ir platesniu mastu: be galo svarbu tai, kad atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimas mažina anglies dvideginio išmetimą į atmosferą ir kitais būdais prisideda prie ekologinių problemų sprendimo. Be to, Lietuvoje neturime standartinių energetinių resursų, todėl naudodami alternatyviuosius energijos šaltinius esame mažiau priklausomi nuo energetinius resursus turinčių ir juos tiekiančių valstybių.
Galiausiai, Europos Sąjungos užbrėžtus tikslus – pasiekti, kad galutinės energijos suvartojimo balanse atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų 23 proc. – Lietuva privalės įgyvendinti iki 2020 metų. Taigi pastatų modernizavimo programos sudarytojai apie tai galvoti turėtų jau dabar“, – pabrėžė Ž. Maleckas.
Įtikinėti nereikia
„Iš tiesų, individualių namų atnaujinimas galbūt labiau išjudintų renovacijos procesą nei daugiabučių modernizavimas“, – svarstė bendrovės „Uponor“ generalinis direktorius Kęstutis Balčiūnas.
Jis domėjosi, kaip sistema veikia Vokietijoje. Ten individualaus namo savininkas lengvatinėmis sąlygomis iš valstybinio banko gali gauti iki 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų). Tam reikia parengti projektą, kuriame būtų numatyta įdiegti alternatyvios energijos šaltinius – saulės kolektorius, šilumos siurblius ar kt.
K. Balčiūno manymu, Lietuvoje irgi būtų galima numatyti sąlygas, kurias individualių namų savininkai privalėtų įvykdyti, siekdami gauti valstybės paramą. „Tačiau iš anksto nustatyti, kokie darbai turi būti remiami, o kokie ne – nebūtų tikslinga. Jeigu žmogus įvykdo būtinas sąlygas, kitus pinigus jis galėtų panaudoti ten, kur būtiniausia. Juk namo savininkas geriausiai žino, ką reikia atnaujinti“, – sakė K. Balčiūnas.
Individualių namų savininkų, skirtingai nei daugiabučių gyventojų, nereikia įtikinėti, kad namus apšiltinti verta. Nuo 1995 metų iki šiol bendrovės „Alkesta“ gaminamomis šiltinimo sistemomis vien Alytaus mieste ir jo apylinkėse apšiltini apie 400 individualių namų. Kompanijos statybinių medžiagų gamybos padalinio vadovas Giedrius Raškauskas pasakojo, kad pradžioje individualius namus renovuodavo ir šiltindavo fasadus tik pasiturintys novatoriai, kuriems labiau rūpėjo pastato grožis ir patogumai, nei energijos taupymas.
Palaipsniui augant energijos išteklių kainoms žmonės ėmė vertinti energijos taupymo šiltinant fasadus naudą ir dabar jau galima rasti ištisas renovuotų pastatų gatves, nes teigiama informacija sklinda greitai. Apšiltinus fasadą name kelis kartus sumažėja suvartojamos energijos kiekiai. Šiltinti verta ne tik taupumo sumetimais, bet ir dėl patogumo – ženkliai pagerėja patalpų vidaus mikroklimatas, sumažėja skersvėjai ir temperatūriniai svyravimai, nedrėksta ir nepelija sienos.
„Aš pats gyvenau neapšiltintame nuosavame name ir žinau, kad daugiau tokiame name gyventi nenoriu. Vakare grįžti į šaltus namus, prisišildai, kad net ausys raitosi, o ryte, žiūrėk, jau vėl šalta“, – prisiminė G. Raškauskas. Pasak jo, populiariausia individualių namų fasadų šiltinimo technologija yra panaudojant tinkuojamas šiltinimo sistemas.
Specialistas pažymi, kad tik apšiltintuose namuose galima efektyviai panaudoti modernius, mažesnio galingumo šiltinimo įrenginius, tokius, kaip šilumos siurbliai ir kitus, tinkamai išnaudoti reguliavimo automatikos teikiamus privalumus.
Viena didžiausių individualių namų renovacijos rykščių šiuo metu yra siekis sutaupyti bet kokia kaina. Per keletą metų Lietuvoje išryškės aibė tokio „taupumo“ pasekmių.
„Juk namas šiltinamas vieną kartą, todėl vartotojas neturi patirties renkantis sprendimus. Čia juk ne maistas ar drabužiai, kai lengva įvertinti prekės kokybę, o jei nepatiko – išmesti. Norėčiau palinkėti individualių namų savininkams, kad jie per daug nesikarščiuotų vaikydamiesi malonumo taupyti. Klaidas, padarytas renovuojant ar naujai įrenginėjant fasadus, tenka labai brangiai taisyti“, – pataria specialistas.
Jis taip pat rekomenduoja samdyti profesionalus, kurie gerai išmano technologijas, medžiagų savybes, gali garantuoti už rezultatą. Reiktų konsultuotis su architektais bei patikimais ir kvalifikuotais medžiagų tiekėjais. „Tokiomis rinkos sąlygomis užsakovas turi pats labai stengtis, jei nori patikimo rezultato. O tai žymiai sunkiau, nei nupirkti pigiausią prekę“, – sakė G. Raškauskas.
