Analitikas mano, jog tapusi projekto akcininke, Lietuva kelioms dešimtims metų užsitikrins „energetinį draudimą“, tačiau šiandien sprendžiant šį klausimą svariausi argumentai yra ne ekonominiai, o politiniai.

Jo teigimu, neseniai Lietuvos prezidentės pasakyti žodžiai, jog Lietuva greičiausiai nestatys naujos jėgainės (iš tiesų Dalia Grybauskaitė teigė, kad iš pradžių reikia atlikti skaičiavimus, į kokius energetinius projektus labiau apsimoka investuoti – DELFI), kuri galėtų pakeisti Ignalinos AE, pagrįsti logika ir sveiku protu, juose nėra politinio motyvo. Visų pirma, akivaizdu, kad šalies biudžete nėra lėšų tokiam brangiam projektui, be to, išsiskyrė Lietuvos ir jos partnerių Latvijos bei Estijos nuomonė dėl to, ar reikia kviesti Lenkiją dalyvauti projekte.

„Mažai tikėtina, kad dabar Lietuvai pavyks rasti naujų investuotojų į Visagino AE statybą“, – pažymėjo D. Baranovas.

Tačiau ilgainiui Lietuvai gresia energijos deficitas, kuris labiausiai sustiprės po to, kai 2009 m. gruodžio 31 d. bus sustabdytas antrasis Ignalinos AE blokas, pabrėžė ekspertas.

„Kovo mėn. buvo sudaryta sutartis su „Inter RAO“, kurios pagrindu į Lietuvą per dešimt metų bus pristatyta ne mažiau nei 2,5 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos – tai leis padengti 60 proc. šalies paklausos, – primena jis. – Kažkokią elektros dalį Lietuva turės gaminti savarankiškai, ir, greičiausiai, būtent šios dalies jai ir pritrūks.”

Vis dėlto, teigia D. Baranovas, „krizė nėra amžina“ – Lietuvos pramonė sunaudos vis daugiau elektros energijos, todėl apie naujus projektus reikia galvoti jau šiandien.

Eksperto nuomone, geriausia išeitimi Lietuvai iš šio energetikos akligatvio būtų dalyvavimas Baltijos AE statybos projekte Kaliningrade. „Lietuva ne tik valdys 49 proc. būsimosios AE akcijų, bet ir gaus garantiją, kad jos ekonomika bus aprūpinta elektros energija visą AE eksploatavimo laiką, t. y., ne vieną dešimtmetį, – sako D. Baranovas. – Rusija jau ne kartą siūlė Lietuvai partnerystę, tačiau Lietuva kol kas dar nepateikė tikslaus ir nedviprasmiško atsakymo į mūsų pasiūlymą. O šiuo projektu juk domisi ir kitos šalys, kurios supranta Rusijos atominės energijos galimybes, tiki jos potencialu ir saugumu“.

Labiausiai tikėtina tokio Lietuvos neryžtingumo priežastis – politiniai veiksniai, mano analitikas.

Primename, kad Lietuva savo atominę elektrinę planavo pastatyti iki 2018 m. Šiame projekte, be Lietuvos, turėtų dalyvauti Latvija, Estija bei Lenkija. Projekto vertė – apie 14-17 mlrd. Lt. Tuo tarpu dalis energetikos specialistų mano, kad Baltijos AE gali būti nepastatyta, nes tai – tik politinis Lietuvos spaudimo įrankis, kad šalis neišsivaduotų iš energetinės Rusijos priklausomybės.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją