Įgyvendinus šį projektą, jis taptų pačiu didžiausiu pasaulyje saulės elektrinių tinklu. Projektas, kurio kaina 400 mlrd eurų, jau gavo pavadinimą – „Desertec Industrial Initiative" („Desertec" pramoninė iniciatyva"), tačiau trumpai vadinamas „Desertec". Pagal jį Sacharos dykumoje ketinama įrengti šviesą atspindinčių veidrodžių, nukreipsiančių saulės šviesą į specialius bokštus, kuriuose temperatūra pakyla iki 1100 laipsnių pagal Celsijų, sistemą. Jos viduje šilumos veikiamas vanduo virstų garu, kuris ir suktų turbinas. Tai iš tiesų grandiozinis ateities projektas, nors neseniai panašaus tipo elektrinė pastatyta ir jau pradėjo veikti Ispanijoje.
Sacharoje pagamintą elektros energiją ketinama transportuoti į Europą aukštos įtampos laidais. Jau apskaičiuota, kad ateityje „Desertec" projektas leistų Europai gauti iš saulės daugiau kaip 15 proc. jai būtinos elektros energijos.
Šiuo projektu labiausiai susidomėjo Vokietijos verslininkai. Konkurse dalyvavo net 20 šios šalies bendrovių. Jau sukurtas stambus konsorciumas, į kurį įeina tokie garsūs koncernai kaip ABB, "Siemens", energetikos gigantai E.On ir RWE, taip pat bankas „Deutsche Bank" bei draudimo bendrovė „Munich Re". Išankstinis susitarimas dėl naujojo projekto įgyvendinimo pasirašytas liepos viduryje. Pagal parengtą planą saulės elektrinės turės iš dalies patenkinti ir tų šalių, kuriose bus statomos, elektros energijos poreikį. Tačiau dar nepaskelbta, kokiose konkrečiai valstybėse jos bus statomos.
Vokiečiai vieni šio grandiozinio projekto įgyvendinti nepajėgs, todėl jie ieško partnerių Europoje ir Afrikoje. Rugsėjo mėnesį bus sudaryta komisija, kuri parengs "Desertec" finansavimo planą ir bus pasirašytos tarptautinės sutartys.
Tačiau ne visiems šis projektas atrodo toks gražus. Jo kritikai pirmiausia pabrėžia, kad realiai Europa gaus elektros iš Sacharos "saulės miesto" tik po 30 arba net 40 metų.
Tačiau Europos Sąjunga nepaliaujamai reikalauja labiau naudoti natūralios energijos šaltinius, o iš saulės gaunama ir į Europą transportuojama elektros energija tikrai būtų ekologiška. Be to, panašaus tipo elektrinės jau statomos visame pasaulyje. Izraelis pasistatė saulės jėgainę Negevo dykumoje. Neseniai net Vatikanas paleido savo pirmąją saulės elektrinę. Veidrodžiai, kurių bendras plotas 5000 kvadratinių metrų, buvo sumontuoti virš popiežiaus Pauliaus VI auditorijos.
