Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ir Užsienio reikalų komiteto vadovas Audronius Ažubalis sakė abejojantys, kiek apskritai realios yra Kaliningrado atominės elektrinės statybos, ir pažymėjo, kad tai gali būti propaganda reaguojant į planus Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę.

Taip valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai BNS penktadienį komentavo spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad planuojamoje statyti Kaliningrado atominėje elektrinėje reaktoriai būtų aušinami Nemuno ir Šešupės vandeniu, tai sukeltų rimtą grėsmę gamtai, o Klaipėdos uoste gali nusekti vanduo.

"Čia kartais žaidžiami ir politiniai žaidimai, kad neva mes jus apstatysime tom atominėm elektrinėm ir jūs neturėsite kur dėti elektros", - BNS sakė J.Šimėnas.

Vertindamas informaciją, kad Kaliningrado elektrinėje reaktoriams aušinti gali būti naudojamas Nemuno vanduo, politikas sakė, kad tai sunkiai įgyvendinama.

"Manau, kad tai yra žaidimai ir realiai vargu ar įgyvendinami dalykai. Jeigu mes kalbėsime apie Nemuno vandens naudojimą, tai jau nėra tik Lietuvos ir Rusijos reikalas, tai jau tarptautinis kontekstas. Darant poveikio aplinkai vertinimą reikėtų įvertinti ir tą momentą, kad mes esame ES valstybė", - sakė J.Šimėnas.

Parlamentaro teigimu, Seimo aplinkos apsaugos komitetas kol kas neturi informacijos apie planuojamas statybas Kaliningrade prie Lietuvos sienos, bet sakė manąs, kad visas žinias būtina atidžiai sekti.
"Reikėtų sekti informaciją ir jau reikėtų dalyvauti tam procese. Mes negalime laukti to momento, kai įkas pirmąją kapsulę", - svarstė Seimo narys.

Seimo užsienio reikalų komitetui vadovaujantis A.Ažubalis sakė abejojąs, kam apskritai Kaliningrade reikalinga atominė elektrinė, nes srityje baigus statyti antrąją termofikacinę elektrinę energijos poreikis bus visiškai patenkintas ir net viršytas.

"Kyla klausimas, kam ji statoma. Man toks jausmas, kad tai daugiau politiniai žaidimai ir propaganda. Racionaliai neįmanoma suprasti, kam tokia elektrinė reikalinga (...). Bet tokios kalbos niekaip nepaveiks mūsų planų statyti atominę elektrinę Lietuvoje", - BNS sakė A.Ažubalis.
Komentuodamas informaciją dėl Nemuno vandens naudojimo, komiteto vadovas sakė pats tokios informacijos neturįs, bet atkreipė dėmesį, kad Rusija yra ratifikavusi Helsinkio konvenciją, kuri numato tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą.

"Bet kokiu atveju Lietuva tartų savo žodį", - sakė A.Ažubalis.
Dienraštis "Kauno diena" pranešė, kad penktadienį Nemano mieste (buvusioje Ragainėje) rengiami visuomeniniai klausymai apie už keliolikos kilometrų į pietryčius nuo jo planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės (BAE) projektą. Iki šiol nebuvo viešinama, nei kur galėtų būti statoma nauja elektrinė, nei koks bus jos pajėgumas ar techniniai veiklos duomenys.

Straipsnyje teigiama, kad vienas iš Kaliningrado srities visuomeninės ekologinės organizacijos "Ekozaščita!" ("Ekogynyba!" - rus.) vadovų Vladimiras Slyvakas tvirtina, jog Baltijos atominė elektrinė turėtų stovėti už keliolikos kilometrų nuo Lietuvos sienos, netoli tranzitinio dujotiekio, tarptautinio oro susisiekimo koridoriaus teritorijoje. Naujoji elektrinė turėtų būti gana galinga, o jos reaktoriams aušinti numatoma naudoti Nemuno vandenį.

Anot V.Slyvako, Rusijos valdžia renkasi iš trijų vietų, kur galėtų būti pastatyta BAE. Viena iš aikštelių netoli Malomožaisko gyvenvietės laikoma prioritetine. Ji tėra vos už 12 km nuo Lietuvos sienos.
Sumanymas naudoti Nemuno ir Šešupės vandenį, kuris paskui į upes bus grąžintas sušilęs maždaug šešiais laipsniais, pasak "Ekozaščita!" vadovo, kelia grėsmę gamtai. Būtina išanalizuoti ir galimą projekto poveikį Klaipėdos uostui, kuriame gali nusekti vanduo.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją