Atidėti šio projekto aptarimą kitam posėdžiui, numatomam liepos 16 dieną, Kauno miesto taryba buvo priversta opozicijos atstovo Arvydo Garbaravičiaus pastangomis.

Turėdama savivaldybės pritarimą, elektrinė, kaip smulkiojo ar vidutinio verslo įmonė, jau galėtų siekti gauti pusę projektui reikalingų lėšų (per 5 mln. Lt) iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Kaip Eltai sakė Liberalų - centro sąjungos atstovas Arvydas Garbaravičius, "Gazprom'ui" tie 5 milijonai, kuriuos pasiskolinti iš banko, atseit, per brangiai kainuotų, yra lašas okeane. Esmė ne pinigų dydis, o pretekstas - kauniečių išrinktųjų sprendimu sudaryta galimybė įžengti į ES fondus. Nemanau, kad "Gazprom'as", siekiantis pagerinti savo parduodamą kitam privačiam ūkio subjektui paslaugą ar prekę, yra būtent tas objektas, kuriuo interesais pirmiausia turi pasirūpinti vietos savivalda. Ir juolab jo verslas - ne ta miesto gyvenimo sritis, kuriai savivaldybė žūtbūt turi "išmušti" ES milijonų".

A. Garbaravičius siūlė miesto tarybos nariams savo poziciją šiuo klausimu išreikšti vardiniu balsavimu, gerai "asmeniškai kiekvienam apsisprendus, ar sutinka dalyvauti aferoje". Jo žodžiais tariant, jeigu savivaldybė sudarys "Gazprom'o" elektrinei, turinčiai stambaus šilumos tiekėjos statusą, vienu atveju tapti "smulkiu tiekėju", kad priartėtų prie Europos Sąjungos milijonų, tai bus iš tikrųjų istorinis momentas Lietuvos ir Kauno istorijoje.

Beje, A. Garbaravičius paprašė savivaldybės Antikorupcijos komisijos įvertinti siūlomą tarybai priimti sprendimą bei su juo susijusias aplinkybes. Nors, kaip atvirai prisipažino, suabejojęs, ar tam pakaks kelių savaičių iki kito tarybos posėdžio.

Tuo tarpu socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas konservatoriams priminė nelabai malonias akimirkas, kurias neseniai tarybos nariams teko išgyventi, kai su "Gazprom'u" stipriai susijęs verslininkas Rimandas Stonys Kauno išrinktiesiems pristatinėjo žadamos Kaune statyti elektrinės projektą. Ir kai paklaustas apie netesybas, kurių miestas tikisi sulaukti iš pažadų nevykdančių Kauno termofikacinės elektrinės savininkų, tiesiai atsakė, kad šie net nesiruošia Kaunui nieko mokėti.

"Gazprom'as" tyčiojasi iš Kauno, nevykdo savo įsipareigojimų miestui, o mes linkę pritarti, kad tik "Gazprom'as" gautų pinigų iš Europos Sąjungos. Lietuva, būdama Europos Sąjungos valstybė, yra ir ES fondų pinigų šeimininkė. Dabar išeina taip: iš mūsų šaiposi, o mes padedam įlįsti į mūsų kišenę", - ironizavo K. Kriščiūnas.

Savo ruožtu projektą tarybai pristatęs savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas teigė, kad esamas garotiekis, kuriuo garas tiekiamas "Korelitai" - vienintelei Baltijos regiono įmonei, gaminančiai sintetinį pluoštą, naudojamą karo reikmėms, nebeatitinka tokiam įrenginiui keliamų reikalavimų. Jį reikia renovuoti, kad sumažėtų garo tiekimo metu patiriami nuostoliai ir kad įmonei garas pigiau kainuotų. O paskui, ateityje, elektrinė galėtų piginti ir šilumos kainą savo vartotojams. Kiek konkrečiai dėl "Korelitai" sumažėjusių nuostolių ar atpigusios paslaugos atpigtų kauniečių būstų šiluma, skyriaus vedėjas nepasakė.

Tuo tarpu konservatoriui miesto tarybos nariui Gediminui Žukauskui mintis apie pigesnę šilumą buvo tarsi kabliukas karštai agitacijai už "Gazprom'o" interesus pasitelkti gyventojų gerovės "kortą". Tačiau ir šie argumentai mažai padėjo.

Miesto tarybos įsteigtos Privatizavimo komisijos vadovas ir savivaldybės įmonės "Kauno energija" stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna agitavo pritarti siūlomam sprendimui, nes, anot jo, "Korelitoje" dirba 500 kauniečių. Jei ta įmonė laimės, kai garo tiekimo nuostoliai sumažės, nes bus pagerintas miesto energetinis ūkis, tai laimės ir jos darbuotojai.

Tarybos posėdyje audringą diskusijos eigą iš šalies stebėjęs buvęs jos narys - Lietuvos darbo federacijos Kauno skyriaus pirmininkas ir Kauno darbininkų sąjungos vadovas Gintaras Čižikas Eltai sakė: "Gazprom'as" atėjo daryti į Lietuvą biznį. Ir tegul jį daro, bet jeigu iki šiol neįvykdyta elektrinės pardavimo "Gazprom'ui" sutartis ir neinvestuota į Kauno šilumos ūkį jo žadėta lėšų suma, tegul pirmiausia savivaldybė šiais reikalais pasirūpina. 17 milijonų, kuriuos, kaip ne kartą buvo viešai pasakyta, turėtų baudos pavidalu elektrinė sumokėti "Kauno energijai", - jau nemaži pinigai. Gal juos gavus tikrai atsirastų galimybių šildymo paslaugas nors keliais centais atpiginti ir nors savivaldybė galėtų mokyklų skolas už šildymą kažkaip išlyginti. Tarybai nereikėtų energetikų biznio reikalų dangstyti tariama gyventojų gerove, kurios jie tikrai nepajus".