Paprasčiausias – savadarbis

Alytiškiai pensininkai Elvyra ir Algimantas Šeibokai šiltuoju metų laiku gyvena sode. Ponas Algimantas ne inžinierius ar statybininkas, bet, kaip ir daugelis kitų sodininkų, sode namą statė pats. Įsirengė ir paprasčiausią saulės kolektorių. Ant stogo užkėlė 150 l statinę vandeniui, ją apšiltino. Pietiniame šlaite sumontavo radiatorius, visą bateriją uždengė skaidria danga.

Karšto vandens ruošimo sistemoje iš viso telpa 250 l vandens. Dviejų asmenų šeimai tokio kiekio pakanka ir indams plauti, ir po darbų nusiprausti. Sumanus vyras, be vonios kambario, įrengė dušo kabiną ir lauke, prie namo sienos. Į šią kabiną taip pat tiekiamas saulės pašildytas karštas vanduo. Pasak A.Šeiboko, saulėtomis vasaros dienomis jis įkaista net iki 70 laipsnių.

Sodo šeimininkai savadarbiu saulės kolektoriumi patenkinti – savo funkciją jis patikimai atlieka jau bene penkiolika metų. Vienintelis rūpestis – baigiantis sezonui išleisti vandenį iš sistemos.

Tokią paprasčiausią vandens šildymo įrangą turi susimontavę nemažai sumanių sodininkų. Tačiau norint turėti efektyvesnę sistemą, tenka ieškoti pramoninių saulės kolektorių.

Vandens priruošia savaitei

„Dar taip nebuvo – tris savaites saulės nėra“, – dairydamasis į apniukusį birželio dangų, stebisi grigiškietis Albinas Čepaitis. Per daugiau nei dešimt gyvenimo nuosavame name metų jis įprato naudoti saulės energija šildomą vandenį. Paprastai jo užtenka nuo balandžio iki spalio mėnesio. Saulės sušildytas vanduo srovena ir gyvatukais, pašildo vonios grindis. Per tiek metų šis birželis bene pirmasis, kai vanduo sušyla nepakankamai.

Būdamas energetikas, ponas Albinas namą statė atsižvelgdamas į vietos realybę: dujų trasos nebuvo, elektra šildyti vandenį jau tada atrodė per brangu. Vyras įdiegė optimalų variantą, kurį ir šiandien drąsiai gali kitiems rekomenduoti.

Saulės kolektorius integruotas į šildymo kietuoju kuru sistemą. Saulės energija kaupiama 10 kub. m akumuliacinėje talpykloje su vandeniu. Rūsyje įmontuota, gerai apmuturiuota, iš vidaus antikorozine danga nudažyta cisterna vandens šilumą išlaiko ištisas dvi tris savaites, per kurias šeima sunaudoja šį vandenį. Orams atvėsus, namo šeimininkas užkuria kietojo kuro katilą. Ta pati akumuliacinė talpykla gerai pasitarnauja ir vėl, todėl paprastai užtenka vieno kūrenimo per savaitę.

Akumuliuodamas šilumą bei naudodamas pigų kurą (medienos perdirbimo atliekas), Grigiškių gyventojas būstui šildyti per visą žiemą iki šiol išleisdavo tiek pat, kaip kai kurie per vieną mėnesį – 400–600 litų.

1993 m., kai pradėjo statytis namą, šildymo sistemų pasirinkimas buvo nekoks. Saulės kolektorių vyras rado pagal skelbimą. Tai buvo paprasčiausi rusiški plokštieji kolektoriai. „Dabar yra daug geresnių“, – pripažįsta vyras, tačiau drauge pastebi, kad jo gyvenimui užteks ir esamos sistemos.

Ideali vaistažolių džiovykla

Saulės energija yra ideali augalinei žaliavai džiovinti. Tuo įsitikino Pilnų namų bendruomenės (Varėnos r.) nariai, įkūrę ekologinį vaistažolių ūkį. Konsultuojami ir padedami Žemės ūkio universiteto Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros mokslininkų, jie įsirengė modernią vaistažolių džiovyklą. Čia sumontuotas Lietuvos mokslininkų suprojektuotas 140 kv. m orinis saulės kolektorius. Jį sudaro skaidri danga (polikarbonatas) ir dvi oro kameros, perskirtos juodai dažytu lakštiniu plienu. Išilgai stogo cirkuliuojantis įkaitęs oras pučiamas į aruodus. Kiekviename iš keturių aruodų – po šimtą kilogramų vaistažolių. Be abejonės, saulės kolektoriaus nepakanka – pasitelkiama ir džiovinimo technologijai būtina vėdinimo sistema.

Pernai, pirmąjį džiovyklos darbo sezoną, kolektorius buvo įjungtas apie Jonines, o paskutinės ekologiniame ūkyje išaugintos (apie 20 rūšių) bei pievose ir miške surinktos vaistažolės baigtos džiovinti rugpjūtį. Kolektorius tarnavo ir rugsėjį – šakniavaisiams džiovinti. Moderni džiovykla nebuvo užrakinta ir žiemos mėnesiais: išdžiovinta produkcija buvo perrenkama, pakuojama. Šilumą dirbantiems žmonėms užtikrino kietojo kuro katilas (malkos – iš vietos miško) su akumuliacinėmis talpyklomis.

„Vaistažolės išdžiūsta greitai – per tris paras, o svarbiausia – kokybė. Išlieka spalva, kvapas, net struktūra“, – džiaugiasi puikiu rezultatu bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė.

Besidominčiųjų modernia džiovykla netrūksta. Bendruomenės nariai neslepia: pasiryžusiųjų laukia projektavimo sunkumai (oriniai kolektoriai mūsų šalyje negaminami), be to, tai brangi investicija. Jeigu ne projektui gautas finansavimas, vargu ar Pilnų namų bendruomenė šiandien turėtų tokią džiovyklą. Brolis Laimonas Mituzas mano, kad žemdirbiams vertėtų tokias džiovyklas statyti kooperuotai.

Žinotina renkantis saulės kolektorių

Dr. Rimvydas Ambrulevičius, LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas

1. Neverta tikėtis, kad Lietuvos klimato sąlygomis saulės kolektorių naudojimas patalpoms šildyti bus labai efektyvus. Investicijos didelės, saulės energinė apšvita šildymo sezono metu maža – esamomis energijos kainomis investicijos neatsipirks.

2. Saulės kolektoriai efektyviausiai dirba, kai spinduliai į kolektoriaus plokštumą krinta statmenai. Vien vasaros sezono metu naudojamai sistemai optimalus yra 30 laipsnių, o visus metus naudojamai sistemai – 30–45 laipsnių pasvirimo kampas.

3. Būtina įvertinti sistemos instaliavimo atsipirkimo laiką. Jis gali siekti nuo 3–5 iki 10–20 metų (sudėtingai kombinuotai sistemai).

4. Plokštieji saulės kolektoriai yra pigesni, lengvesni (paprasčiau montuojami ant šlaitinio stogo), geriau konvertuoja išsklaidytą saulės energiją, savaime apsivalo nuo sniego ir dulkių, debesėliui praslinkus kur kas greičiau pradeda generuoti šilumą negu vakuuminiai ar kolektoriai su vadinamaisiais šilumos vamzdžiais. Europoje apie 70 proc. visų instaliuojamų saulės kolektorių sudaro būtent plokštieji.

5. Žemės ūkio inžinerijos institute atlikti tyrimai parodė, kad vakuuminiai kolektoriai balandžio–rugsėjo mėnesiais nėra pranašesni už plokščiuosius, o spalio-vasario mėnesiais galimos konvertuoti energijos kiekis sudaro tik 10–20 proc. esamo poreikio.

6. Žemės ūkio produkcijai džiovinti galima naudoti saulės kolektorius be skaidrios dangos. Tokia konstrukcija efektyvi ir daug pigesnė už kolektorių su skaidria danga. Sektinas pavyzdys gali būti Veisiejuose įrengtas kolektorius (žinoma, konstrukciją reikia patobulinti). Nedidelės galios oro šildymo kolektorių sistemoms (iki 10–20 kv. m skaidrios dangos) galima naudoti Lenkijoje (www.atut.cieszyn.pl) gaminamus orinius kolektorius. Vieno standartinio 2 kv. m ploto kolektoriaus kaina siekia apie 1000 litų.

Norint išsirinkti tinkamą saulės kolektoriaus sistemą, geriausia pačiam apžiūrėti bent kelis veikiančius objektus. Net kelių tipų saulės kolektoriai, suprojektuoti Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkų, veikia Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje: plokščiųjų kolektorių sistemos šiltam vandeniui ruošti gamybiniame bloke bei poilsiniame name ir oro šildymo su juoda danga žemės ūkio produkcijai džiovinti.

Kiekvienas žmonių bandymas išnaudoti saulės energiją yra sveikintinas. Šioje srityje mes labai atsiliekame nuo artimiausių kaimynų. Tereikia pasivažinėti Augustavo, Seinų, Suvalkų apylinkėmis. Pramoniniai saulės kolektoriai jau įprasti ūkininkų sodybose, rekreaciniuose objektuose ir poilsiavietėse. Prie to prisidėjo tiek ekonominis skatinimas, tiek informacinė veikla propaguojant kolektorines sistemas. Na, ir žmonės greit pajuto ekonominę optimaliai parinktų sistemų naudą.