Tuo tarpu privataus investuotojo „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius tvirtina, kad jokių netesybų sumų sutartyse nėra numatyta, skyrybų kaina esą yra derybų klausimas.
Advokatas dr. Rimantas Simaitis mano, kad mažiausiai skausmingas kelias būtų abiems akcininkams susėsti prie derybų stalo. Nusprendus santykius aiškintis arbitraže, procesas galėtų užtrukti ne vienerius metus.
Pernai gegužę įkurta bendrovė „Leo LT“, valdanti tris Lietuvos elektros energetikos įmones, iki šiol yra politikų aistrų objektas. Vyriausybės sukurta darbo grupė paprašė dar trijų papildomų mėnesių, kad galėtų atsakyti į klausimą, ką su šiuo dariniu daryti. Vyriausybė valdo 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų, 38,3 proc. – „NDX energija“ „Leo LT“ akcijų.
Politikai regi skirtingas pasekmes
„Kartais skaitau spaudoje apie kai kurias garsias vedybas ypač kur nors užsienyje, kai kokios nors moterys randa, kaip apsukti turtingiems vyrams galvas, iš anksto galvodamos apie tai, kad būsimos skyrybos joms bus labai naudingos. Čia yra labai panašus galimas atvejis“, – pirmadienį pateikė pavyzdį premjeras, tvirtindamas, kad „NDX energija“ Stokholmo arbitraže galėtų gauti naudos iš nutraukto sandorio. Jo teigimu, vienašališkos skyrybos „galėtų brangiai kainuoti“.
Kiek anksčiau premjeras yra išreiškęs mintį, kad „Leo LT“ išardymas galėtų kainuoti kelis milijardus litų.
Gegužės pradžioje energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimo Atominės energetikos komisijai pateikė kiek kitokius skaičius. Tąkart jis tvirtino, kad „Leo LT“ išardymas kainuotų bent 660 mln. litų – tiek VST dividendų privatus investuotojas įnešė į „Leo LT“.
Antradienį DELFI jis konkrečios sumos tvirtino negalįs atskleisti. „Bendrovės ardymas negali būti pasipelnymo šaltinis privačiam investuotojui. Jei būtų apsispręsta likviduoti bendrovę, tai būtų daroma mažiausiomis sąnaudomis“, – DELFI sakė ministras.
Seimo Atominės energetikos komisijos narys Julius Veselka DELFI tvirtino, kad „Leo LT“ išardymas išskirtinių išlaidų nepareikalautų. „Nieko tai nekainuotų, tik reikia ryžtingų sprendimų. Jeigu pagrindinis akcininkas užsimano išeiti iš bendrovės, kas jam gali sutrukdyti?“ – retoriškai klausė parlamentaras.
Parašą ant sutarčių dėjęs tuometinis ūkio ministras Vytas Navickas DELFI tvirtino, kad didžiausias praradimai ardant vos prieš metus įkurtą bendrovę esą būtų sustoję energetikos projektai, o sutartyje numatytų saugiklių jis sakė nebepamenantis.
Konkrečios sankcijos nenumatytos
„NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius DELFI sakė, kad sutartyse nėra numatytos nei sankcijos, nei netesybos Vyriausybei nusprendus trauktis iš projekto.
„Sutartyse nėra numatyta jokia konkreti sankcija ar nutraukimo scenarijus, todėl, kad, matyt, nebuvo galvota, kad reikės nutraukti sutartis. (...) Turbūt tai nebūtų paprastas procesas, reikėtų bendrovę arba likviduoti, arba reorganizuoti. Reikėtų susitarti, ką daryti su antrinėmis bendrovėmis, įsipareigojimais, darbuotojais. Turbūt niekas šiandien negali tiksliai atsakyti į klausimą, kiek tai kainuotų abiem sandorio šalims tol, kol nėra detaliai parengtas tokio pertvarkymo ar likvidavimo projektas“, – sakė I. Staškevičius.
Jo teigimu, iki šiol su Vyriausybe buvo sutariama prie derybų stalo, todėl esą tai būtų galima padaryti ir šiuo atveju.
„Pasipelnyti iš tokio proceso turbūt yra neįmanoma ir mes tokių lūkesčių neturėtume, tačiau, žinoma, jeigu manytume, kad pats procesas mėginamas vykdyti neteisingai ir neteisėtai, kaip paskutinė priemonė yra numatytas Stokholmo arbitražas. Tačiau visais atvejais iki šiol mes dėjome pastangas ir rasdavome sutarimą su didžiuoju partneriu ir niekada nepriėjome iki ginčų. Aš darau prielaidą, kad jeigu būtų iniciatyva kažkaip pertvarkyti ar nutraukti sandorį, reikėtų pirmiausiai diskutuoti ir ieškoti sutarimo. Mes tikrai nebėgtume iškart į arbitražą reikalauti kažkokių sankcijų“, – kalbėjo jis.
„Dabar daug kalbama apie milijardus, sankcijas, skambias frazes - "ardyti", bet niekas nekalba apie tai, koks yra laukiamas rezultatas. Jeigu oficialus valstybės atstovas pasakytų, kokio jis norėtų rezultato, tai, manau, mes bendrom jėgom rastume išeitį“, – pridūrė I. Staškevičius.
Mažiausiai skausmingas kelias – derybos
Advokatų kontoros „Raidla Lejins&Norcous“ Ginčų sprendimo praktikos grupės vadovas, advokatas dr. Rimantas Simaitis DELFI sakė, kad dažniausiai vienam iš bendrovės akcininkų panorėjus trauktis iš bendrovės, sprendimas priimamas derantis. Tai, jo manymu, būtų mažiausiai skausmingas kelias abiems šalims ir šiuo atveju.
„Neatmestina galimybė, kad susitarimų pakete buvo bandoma valdyti riziką dėl didžiojo akcininko noro išeiti iš bendrovės ir ją išardyti. Aplinkybės, kaip akcininkai susitarė, yra pirmoje vietoje siekiant atsakyti į klausimą, kokia galėtų būti kaina. Dalis yra pateikta viešai, dalis neviešai. Antra vertus, reikia turėti omenyje, kad sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus visuomet yra derybų elementas ir kaip akcininkai tarpusavyje susitaria. Taigi kaina priklauso nuo to, kaip šalys susitaria“, – sakė jis.
Akcininkams nesutarus, procesas arbitraže, anot pašnekovo, gali trukti ne vienerius metus.
„Kilus ginčams, jie užtrunka labai ilgai ir neišvengiamai ginčų galutinės baigties prognozuoti neįmanoma. Arbitrai tada gali spręsti įvairius klausimus dėl nuostolių atlyginimo. Matyt, kad pačiu optimistiškiausiu atveju, atsižvelgiant į šių klausimų piniginę išraišką ir vertę, tokie procesai truktų nuo poros iki trejų metų“, – kalbėjo advokatas.
Galutinis ginčo sprendėjas – Stokholmo arbitražas
Nacionalinio investuotojo sukūrimo sutartyje nurodoma, kad šalys bet kokius ginčus sieks išspręsti derybomis.
Sutartyje numatyta, kad derybos turėtų būti pradėtos po vienos šalies rašytinio pranešimo apie pretenziją pateikimo kitai ir vykdomos ne trumpiau kaip 60 dienų.
„Visi ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiami arbitražu pagal Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto arbitražo taisykles. Arbitražinio proceso vieta bus Stokholmas. Arbitražinio teismo arbitrų skaičius bus trys. Arbitražo kalba bus anglų kalba“, – dėstoma Vyriausybės ir „NDX energijos“ pasirašytoje sutartyje.
DELFI primena, kad „Leo LT“ sukūrimo sutartis pasirašyta po maždaug pusmetį vykusių Vyriausybės ir privataus investuotojo derybų.
Sutartyje numatyta, kad privatus investuotojas savo akcijų dvejus metus negali parduoti, vėliau pirmenybė jas išpirkti suteikiama Lietuvos Vyriausybei. Iki šio termino pabaigos liko mažiau nei metai.
Derybose su „NDX energija“ Vyriausybei atstovavo premjero patarėjas Saulius Spėčius, kuris vėliau perėjo dirbti į naujai įsteigtą „Leo LT“.
