Gavę valdžią konservatoriai buvo karštai užsimoję nutraukti nenaudingą valstybei sutartį su bendrove „Leo LT“. Tačiau šį ryžtą jau ėmė slopinti jų lyderis, premjeras Andrius Kubilius. Jis baiminasi, kad tokiu atveju gali tekti sumokėti milijardines kompensacijas.
Kai kurie teisininkai tikina, kad argumentas apie gresiančias milžiniškas kompensacijas privatiems akcininkams už sutarties nutraukimą tėra akių dūmimas. Keliama versija, kad dviejų didžiųjų partijų – socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – lyderiai turi įsipareigojimų stambiajam kapitalui.
Patikėjo milijardinį projektą
Neseniai trijų Baltijos šalių premjerai priėmė bendrą deklaraciją, kad elektros jungtis su Švedija turi ateiti iki Lietuvos krantų. Investicijos gali siekti 516–738 milijonus eurų. Projektą patikėta įgyvendinti bendrovės „Leo LT“ antrinei įmonei „InterLinks“. A.Kubilius tikino, kad dabar tai – svarbiausias „Leo LT“ darbas, o apie šios monopolijos tikslingumą dar reikia aiškintis. Tai jau daro tam suburta Vyriausybės darbo grupė. „Reikia kuo greičiau turėti tiltą, o tam reikia Europos Komisijos paramos“, – sakė jis.
Prieš tai keli konservatoriai bei Tvarkos ir teisingumo frakcija buvo pateikę siūlymą pripažinti sandorį su „Leo LT“ niekiniu. Kad jis buvo kuriamas pažeidžiant kai kuriuos įstatymus, pripažino ir Konstitucinis Teismas. Tačiau A.Kubilius tikina, kad „Leo LT“ panaikinimas būtų naudingas tik privačiai akcininkei „NDX energijai“. Esą jiems mokesčių mokėtojai privalėtų mokėti kelis milijardus litų.
Siūlo neskubėti
Premjero patarėjas Ridas Jasiulionis tvirtino, kad „Leo LT“ valdomai įmonei „InterLinks“ patikėtas svarbus šaliai projektas nesupančios Vyriausybės rankų. „Jei Vyriausybės darbo grupė pripažins, kad „Leo LT“ nėra naudinga valstybei, bus nuspręsta reorganizuoti ar išformuoti šią bendrovę. Tačiau tai niekaip nepaveiks elektros jungties su Švedija projekto, nes „Leo LT“ yra tarsi antstatas, o darbai vyks kaip vykę“, – tvirtino jis.
R.Jasiulionis aiškino, kad siūlymai tuojau pat išformuoti „Leo LT“ yra populistiniai ir neatsakingi. „Sutarties sąlygos, deja, nepalankios valstybei. Iš to išloštų tik privatus kapitalas. Tektų bylinėtis Stokholmo arbitraže ir rizikuoti didžiulėmis kompensacijomis.“ Pasak R.Jasiulionio, gegužės 15 d. Seimo valdybai Vyriausybė pateiks savo poziciją dėl „Leo LT“ likimo. „Darbo grupė bus išanalizavusi sutarties su „Leo LT“ tikslingumą“, – kalbėjo premjero patarėjas.
Tušti gąsdinimai
Praėjusią kadenciją konservatorių frakcijoje dirbęs Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad kalbos apie milijardines kompensacijas privatiems „Leo LT“ akcininkams tėra tušti gąsdinimai. Pasak jo, bendrovės „Leo LT“ steigimo sutartyje jos negaliojimo ir naikinimo atveju nėra numatyta jokių išmokų privačiam nacionalinio investuotojo savininkui – „NDX energijai“.
„Taip pat negali būti jokios bylos Stokholmo arbitraže, nes ten nagrinėjami tik ginčai tarp sandorių partnerių, kai nevykdoma kokių nors sutarties sąlygų. O jei sutartis būtų pripažinta niekine, ši sprendimą „NDX energija“ galėtų skųsti tik Lietuvos teisme“, – teigė K.Čilinskas.
Teisininkas stebisi ir Vyriausybės sprendimu sudaryti darbo grupę, kuri nagrinėja „Leo LT“ tikslingumą. „Sukuriamas neteisinės valstybės įvaizdis – juk Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad sutartyje nenumatyti privataus kapitalo įsipareigojimai, neužtikrintas šio darinio valstybės valdymas, – aiškino K.Čilinskas. – Vadinasi, būtina tuojau pat šį sandorį pripažinti niekiniu be jokių darbo grupių.“
Kelia įtarimų
K.Čilinskas įtaria, kad „Leo LT“ sandorį lydi partijos lyderių įsipareigojimai stambiajam kapitalui. „Tikėtina, kad tiek Gediminas Kirkilas, tiek A.Kubilius susirūpinę savo partijų interesais ir vykdo rinkiminius įsipareigojimus, – svarstė teisininkas. – Daugelis eilinių socialdemokratų ir konservatorių iš pat pradžių buvo prieš tokią sutartį.“
Pasak K.Čilinsko, tik taip galima paaiškinti sandorį, kurio dalis valstybės ir ES skiriamų lėšų automatiškai atitenka privatiems akcininkams be jokio indėlio. „Tas pat vyks ir įgyvendinant jungties su Švedija projektą, – tvirtina teisininkas. – Privačios įmonės kapitalas automatiškai padidėja 38,3 proc. nuo kiekvienos valstybės investicijos (tiek akcijų „Leo LT“ turi privatūs akcininkai – red. pastaba). Valstybė privačios bendrovės naudai, negaudama nė cento į biudžetą, atsisakė 38,3 proc. pajamų, gaunamų iš dviejų verslų: elektros energijos perdavimo verslo ir elektros energijos skirstymo verslo.“
Viliojantis kąsnis
Julius Veselka, Seimo Atominės energetikos komisijos narys:
Logiška įtarti, kad Vyriausybės leidimas „Leo LT“ įgyvendinti jungties su Švedija statybą yra ženklas, kad norima šią struktūrą išsaugoti. Antra vertus, kol nepriimta kitų sprendimų, valdžia pagal esamą sutartį negali kitaip pasielgti. Stiprėja įtarimas, kad konservatoriai triukšmą dėl „Leo LT“ kelia turėdami vien sau naudingų tikslų. Po „Leo LT“ reorganizacijos atsirastų galimybė į šią korupcinę struktūrą paskirti savus atstovus. Juk elektros jungtis su kitomis šalimis ir atominės elektrinės statyba kainuos apie 30 mlrd. Lt ir šios investicijos bus skiriamos ne vienus metus.
Godumas stabdo darbą
Jonas Gylys, KTU Energetikos technologijų instituto direktorius:
Gaila, kad įgyvendinant labai svarbius energetikos projektus daugybę laiko gaištame politikuodami, pirmenybę teikdami grupių interesams, pelnui. Atominės elektrinės statyba, elektros jungties su Vakarais užtikrinimas pirmiausia turi būti naudingas visuomenei, garantuoti pigesnę, stabiliai gaunamą energiją. Būtina kuo greičiau pradėti atominės elektrinės statybą. Klysta tie, kurie mano, kad užtektų vien jungties su Vakarais. Kam kasti kanalą, jei neaprūpinsime jo vandeniu. Niekas nežino, ar kaimynai visada turės perteklinės energijos. Todėl Lietuvos ir viso Baltijos šalių regiono energetikos stabilumą gali garantuoti tik sava atominė elektrinė.
