Pasipiktino D.Grybauskaitės teiginiais
„NDX energijos“ valdybos pirmininkas, pristatydamas savo požiūrį į politinėje arenoje girdimus svarstymus naikinti nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“, sakė, kad valstybė gali elgtis taip, kaip mano esant tinkama, nes yra pagrindinė bendrovės akcininkė. I. Staškevičiaus teigimu, Vyriausybės sprendimas naikinti „Leo LT“ nebūtinai reikštų, jog „NDX energijai“ turi būti mokamos milžiniškos kompensacijos, tačiau tokios galimybės apskritai nepaneigė.
„Sutartis buvo sudaroma aiškia kryptimi, ten apie jokį ardymą nekalbama, neaptarta tokia galimybė. Gal kartais kas įsivaizduoja, kad ten numatytos baudos, kompensacijos – nėra ten tokio dalyko, nes apskritai sutartyje apie ardymą iš viso nekalbama. Ardymą aptaria bendrieji teisės principai – jeigu vienas iš partnerių persigalvoja, jis turi inicijuoti pokalbį ir tuomet mes galėtume kalbėtis.
Ko mes tikėtumėmės? Aš nežinau, apie ką kalbama. Jeigu būtų aiškiai pasakyta apie teisingą restituciją, aš manau, kad tai būtų įmanoma. Su kuo aš nesutikčiau ir nesutiktų nė vienas mano kėdėje sėdėdamas, tai jeigu restitucija pereitų į ekspropriaciją arba nuosavybės nusavinimą“, - svarstė I. Staškevičius.
Verslininkas, be kita ko, pasipiktino kandidatės į prezidentes, eurokomisarės Dalios Grybauskaitės teiginiais, jog net Briuselyje už elektrą ji mokėdavusi pigiau, nei moka lietuviai. Pasak I. Staškevičiaus, šiandien „Leo LT“ dirba nuostolingai ir neva subsidijuoja elektros energijos vartotojus.
„Šiandien „Leo LT“ dirba nuostolingai ir subsidijuoja vartotojams elektros energijos kainą. Visi 4 ct, kurie pakilo vartotojams, jie yra ne dėl „Leo LT“. Aš tą labai atsakingai ir sąžiningai sakau, nors nesijaučiu įpareigotas ginti „Leo LT“ interesų“, - sakė verslininkas.
„D. Grybauskaitė drąsiai viename savo pareiškimų pasakė: „Aš Briuselyje už elektrą moku mažiau negu Lietuvos vartotojams. Tai yra rimtas pranešimas. Šiaip, mano vertinimu (nors, aišku, neisim ir netikrinsim „skaitliukų“) taip negali būti. (...) Nereikia kalbėti netiksliai, nereikia kalbėti melagingai, tuomet lengviau bus susikalbėti“, - pasipiktinimo D. Grybauskaitės teiginiais neslėpė I. Staškevičius.
„Swedlink“ gali būti po 2 m., AE – neaišku
I. Staškevičius, be kita ko, neigė tvyrančią nuomonę, kad nauja atominė elektrinė nebus pastatyta apskritai. Pasak jo, kliūtis sudaro politinis procesas – rinkimai, politikų abejonės, lėtas Energetikos ministerijos kūrimas, politinis neapsisprendimas dėl elektrinės galingumo, nežinia dėl būsimų elektros energijos pirkėjų.
„Negali „Leo LT“ fantazuoti pati susigalvojusi nuo...iki, be ribų“, - sakė verslininkas.
Anot jo, atominės statybų procesą ypač stabdė Seimo rinkimai, nes visi puikiai suprato, jog socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė yra nueinanti, tad buvo laukiama naujo ministrų kabineto bei jo pozicijos. I. Staškevičius apskritai nesiėmė vertinti, kada atominė elektrinė galėtų būti pastatyta, tačiau, jo nuomone, pastatyta ji bus.
Kiek optimistiškiau I. Staškevičius kalba apie elektros tilto į Švediją tiesimą. Pasak jo, šiuo atveju svarbiausia sulaukt latvių pozicijos – kiek jiems reikia pinigų, kad šie atsisakytų savo ambicijų ir uždegtų žalią šviesą kabelio tiesimui į Lietuvą. Visa kita, anot „NDX energijos“ valdybos pirmininko, galvos skausmo nekelia.
„Jeigu jūros dugno tyrimas būtų padarytas šią vasarą, tai kabelis galėtų būti dar po 2 metų – techniškai ir organizaciškai, jeigu neiškiltų kokių kliūčių“, - svarstė verslininkas.
A.Kubiliaus Vyriausybė – dviveidė?
Viešojoje erdvėje netylant kalboms, ar reikia „Leo LT“ išardyti, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis bei politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė sako, jog šiuo klausimu Andriaus Kubiliaus vadovaujama koalicinė Vyriausybė bei konservatorių-krikdemų partija yra dviveidė.
Pasak R. Kuodžio, dabartinė Vyriausybė kol kas blaškosi ir nesiryžta priimti sprendimo. Tuo metu I. Makaraitytė konservatorių-krikdemų poziciją vadina dviveidiška, mat prieš rinkimus buvo kalbama vienaip, tačiau perėmus valdžią – kitaip.
DELFI primena, kad išardyti „Leo LT“ siekia opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“, kai kurie konservatorių-krikdemų partijos frakcijos nariai Seime, bendrove nepatenkinti ir liberalcentristai. Vyriausybė pastaruoju metu yra pavedusi teisininkams ir ekonomistams išanalizuoti, kiek galėtų kainuoti „Leo LT“ išformavimas, tačiau konkrečios politinės valios išreiškusi nėra.
2008-ųjų gegužę sukurtą bendrovę „Leo LT“ sudaro dvi valstybei priklausančios elektros įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB „VST“, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę.
61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc. – „NDX energija“.
Kovo pradžioje Konstitucinis Teismas nusprendė, kad „Leo LT“ įsteigimas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau kai kurie kiti straipsniai pagrindinio šalies įstatymo nuostatų neatitinka.
Tarp Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų yra tai, kad įstatyme nenustatyta, kokiais principais turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms atstovaujančius asmenis. Pagrindiniam šalies įstatymui nusižengta ir tuo, kad teisės akte nebuvo nustatyta, kaip turi būti organizuojamas bendrovės valdymas, kad būtų kaupiamos piniginės lėšos elektrinės statybai.
