Vilniaus universiteto mokslininkė teigia esanti susipažinusi su „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurios sulaukė ir Lietuva. Pasak jos, daugeliu aspektų kompanija spekuliatyviai bet kokį dujotiekio poveikį vertina kaip mažareikšmį ir trumpalaikį, nors, jos tvirtinimu, Suomijos įlankoje, ties Bornholmo sala ir ties Vokietijos krantais dujotiekį tiesti yra labai pavojinga.
Dujotiekio poveikis – mažareikšmis?
„Nord Stream“ poveikio aplinkai ataskaitos santraukoje teigiama, kad dujotiekio nutiesimas blogiausiu atveju gali turėti vidutinį poveikį aplinkai, o daugeliu atvejų poveikis išvis traktuojamas kaip mažareikšmis. Pavyzdžiui, santraukoje rašoma, kad poveikį žuvims gali sukelti tik triukšmas ir vibracija. Tai esą gali daryti specifinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti žuvų elgsenos pokyčius, versti pasitraukti iš neršto vietų.
„Fizinis dujotiekio vamzdynų buvimas ir juo tekančių dujų keliamas garsas gali gąsdinti žuvis maždaug kilometro spinduliu kol jos pripras prie triukšmo taip pat, kaip pripratę prie, pavyzdžiui, laivų keliamo garso“, - aiškinama ataskaitos santraukoje, kuri buvo pateikta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams.
Panašiai įvertinamas ir galimas dujotiekio poveikis visai biologinei, taip pat socialinei ir socioekonominei aplinkai. Taip pat konstatuojama, jog tikimybė kliudyti cheminių ir įprastinių ginklų amuniciją Baltijos jūroje yra, bet teigiama, kad palei pačią dujotiekio trasą tokio tikimybė maža.
Pasak poveikio aplinkai ataskaitos autorių, didžiausi žinomi cheminės ir įprastinės ginkluotės sąvartynai glūdi greta Bornholmo salos ir į Pietus nuo Gotlando. Dujotiekio trasa eina šalia šių sąvartynų, tačiau ataskaitos santraukoje tvirtinama, jog tikimybė kliudyti cheminius ginklus, yra maža, o įprastinių ginklų atveju – poveikis būtų toks pat, kaip šalinant šią ginkluotę ją sprogdinant.
Tuo metu Vilniaus universiteto mokslininkė J. Baršienė tvirtina, jog ataskaitos autoriai manipuliuoja duomenimis. „Iš galimo poveikio jie jį paverčia mažareikšmiu arba nereikšmingu. Tai labai keista, nes Suomijos įlanka yra užteršta nežmoniškomis koncentracijomis labai kenksmingomis vėžį sukeliančiomis medžiagomis, todėl sakyti, kad poveikis mažareikšmis, kai gylis nedidelis, yra pavojinga“, - sakė mokslininkė.
Abejojama ataskaitos nepriklausomumu
J. Baršienė, be kita ko, abejoja pačios ataskaitos nepriklausomumu. „Nord Stream“ ataskaita yra išvestinė Vokietijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos poveikio aplinkai ataskaitų ir nusamdytų kompanijų atliktų dugno tyrimų vedinys. Už visus tyrimus, kaip įprasta, mokėjo pati bendrovė, nes laikomasi principo, kad moka teršėjas.
Aplinkos apsaugos ministerijos Poveikio aplinkai skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio duomenimis, „Nord Stream“ už poveikio aplinkai tyrimus ir ataskaitos parengimą paklojo apie 100 mln. eurų.
Vilniaus universiteto mokslininkė sako, kad iš principo yra neteisinga, kad sprendimą – leisti ar neleisti statyti dujotiekio – turi priimti tik 5 tiesiogiai suinteresuotos šalys, mat, jos tvirtinimu, Baltijos jūra yra vieninga ekosistema.
DELFI primena, kad projektui "Nord Stream" įgyvendinti būtina gauti penkių šalių - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos sutikimą, nes dujotiekis drieksis per šių šalių teritorinius ir ekonominius vandenis. Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos nuomonė šiuo atveju yra rekomendacinė, į ją turėtų atsižvelgti penkios tiesiogiai suinteresuotos šalys, nutardamos, duoti ar ne leidimą dujotiekio tiesimui.
Lenkija, Suomija, Švedija ir Baltijos šalys tvirtina, kad dujotiekis gali teršti Baltijos jūrą, tačiau kol kas neaišku, ar Švedija ir Suomija, kaip tiesiogiai suinteresuotos šalys, ryšis sutrukdyti projektui, apeinančiam Baltijos šalis bei Lenkiją.
Švedai nepolitikuoja
Švedijos aplinkos ministras Andreas Carlgrenas trečiadienį Strasbūre, atsakydamas į Lietuvos europarlamentaro Vytauto Landsbergio klausimus, teigė, kad, nors Švedijos vyriausybė vertindama projektą bus labai reikli, tačiau bet kokie politiniai motyvai bus atmetami.
"Dėl "Nord Stream" projekto Švedijos vyriausybė bus labai reikli ar duoti leidimą, tikrindama projekto atitikimą ekologiniams Europos įstatymams ir konvencijų reikalavimams. Vyriausybė patiria įvairių įtakojimų, ji negali leistis į politinius motyvus, bet laikysis grynai teisinių dalykų. Rusija - komplikuotas partneris, todėl reikia ją įjungti į prekybos ir verslo santykius, kad galėtume įtakoti teigiamus pokyčius", - kalbėjo Andreas Carlgrenas.
Tuo metu Baltijos šalims, Lenkijai, taip pat Europos Sąjungai nepriklausančiai Ukrainai „Nord Stream“ nepalankus ne tik ekologine, bet ir politine prasme, mat apeina šias valstybes ir sudaro sąlygas Rusijai tiekti dujas Europai ne per Ukrainą ir kitas Rytų Europos šalis, o tiesiogiai.
1220 km ilgio dujotiekis "Nord Stream" sujungs Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, antrajame etape pralaidumas bus didinamas iki maždaug 55 mlrd. kubinių metrų.
Prieštaringai vertinamą dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą projektą pasiryžusią įgyvendinti bendrovę "Nord Stream AG" sudaro Rusijos "Gazprom" (dabar valdo 51 proc. "Nord Stream" akcijų), du Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) bei Nyderlandų "Gasunie" (9 proc.).
