Atskiros katilinės išlikusios prie vidurinės mokyklos, ligoninės, daugiabučių, kariniame miestelyje. Vos apie 5 tūkst. gyventojų turinčiame mieste pastatus šildo per 20–30 metų morališkai pasenusios katilinės. Rekonstruota tik viena, prie vidurinės mokyklos esanti katilinė, bet jos pajėgumai teišnaudojami mažiau nei trečdaliu.

Tiesa, pastangų rodyta – maždaug prieš šešerius metus buvo parengtas Kalvarijos katilinių pertvarkymo projektas. Jį ketino finansuoti Suomijos aplinkosaugos ministerija.

Pagal projektą, išsibarstęs šilumos ūkis, atsisakius smulkių katilinių, būtų buvęs sujungtas į vieną bendrą tinklą ir prijungta daugiau vartotojų. Tačiau projektas liko neįgyvendintas. 2005 metais buvo bandoma Kalvarijos šilumos ūkį išnuomoti, bet vėl nesisekė – neatsirado norinčios įmonės.

Šį sezoną dalį išaugusios šilumos kainos dar kompensuoja savivaldybė. Bet kalvarijiečiams už 1 kWh tenka mokėti po 24,29 cento. Gyventi daugiabučiuose itin brangu. Žiemos mėnesiais už šildymą mokama po 500 litų, o už didesnius butus – dar daugiau.

Gyventojai įtaria, kad kainų šuoliui įtakos turėjo nuo šių metų šilumą pradėjusi tiekti Marijampolės UAB „Didma“. Su ja Kalvarijos savivaldybė pasirašė koncesijos sutartį iki 2024 metų. Iki tol šilumos ūkį eksploatavo UAB „Kalvarijos komunalininkas“. Bet dėl skolų praėjusį rudenį jam nesisekė įsigyti katilinėms šildyti akmens anglies.

Lauks iki balandžio

Gyventojai pareiškė ultimatumą Kalvarijos savivaldybės tarybai. Jei ši nesuskubs imtis priemonių sumažindama komunalinių mokesčių naštą, gyventojai jų pareikalaus atsistatydinti.

Labiausia piktina ne tik 60 proc. išaugusios tiekiamo šildymo kainos, bet ir daugiabučius namus Kalvarijoje administruojančios UAB „Kalkomas“ (ji – savivaldybei priklausančios UAB „Kalvarijos komunalininkas“ dukterinė įmonė) bandymai pasipinigauti už teikiamas paslaugas. Pasak gyventojų, net paprastos elektros lemputės laiptinėje pakeitimas šioje bendrovėje įkainotas 30 litų.

Kalvarijiečių pasipiktinimą kelia ir valdžios užmojai išnuomoti miesto pakraštyje esančią populiarią turgavietę. Esą, kol ši buvo nuostolinga, niekas jos nenorėjo, o kai jau „išlipo iš duobės“, atsirado suinteresuotų.

Tiesa, anot Kalvarijos savivaldybės vadovų, palikti tokią turgavietę, kokia yra dabar, negalima. Būtina ją sutvarkyti, išasfaltuoti. Tai kainuotų nemenkus pinigus, kurių savivaldybės biudžete šiemet nėra.

Pareiškimą Kalvarijos savivaldybės tarybai, reikalaujantį nutraukti koncesijos sutartį su „Didma“, panaikinti „Kalkomo“ bendrovę bei neišnuomoti turgavietės, pasirašė daugiau kaip 400 miestelėnų.

Prausiasi invalidų namuose

„Mano Suvalkija“ nusprendė pakalbinti ne pačius politikus ar įstaigose dirbančius valdininkus, bet paprastus, daug metų Kalvarijoje gyvenančius žmones. Jų pokalbiai atkleidė, kad ir patys kalvarijiečiai neūkiški, kartais daugiau niokoja nei tausoja tą, ką turi.

Elena Kiseliauskaitė, gyvanti Aušros gatvės bendrabutyje, mielai pasakojo apie savo gyvenimą Kalvarijoje. Senatvėje pablogėjus sveikatai, ji neliko palikta likimo valiai. Nedidelio butuko šildymo išlaidas kompensuoja savivaldybė, todėl išgyvenanti.

Tačiau sunkiausia senutei išsimaudyti, nes gražiai įrengtus dušus nuniokojo vandalai. Senutė ir tokioje situacijoje neprapuola – pasišildo vandens ant elektrinės plytelės. O išsimaudyti dabar tenka su slaugės pagalba važinėti į invalidų namus. „Buvo gražūs dušai mūsų name įrengti, bet viską išplėšė“, – apgailestavo E. Kiseliauskaitė.

Jos bute rudenį buvo šalta, bet geri žmonės nuorino radiatorius, tad dabar šilta. Kalvarijietė tikino, kad ant valdžios negalėtų pasakyti blogo žodžio. „Kiek gali, tiek padeda“, – teigė ji.

Vadina politikų peštynėmis Kalvarijoje giliai šaknis įleidęs Jonas Albavičius iki pensijos dirbo Jungėnuose, Žemės ūkio technikos susivienijime. Dvi Albavičių dukros pasilikusios Kalvarijoje.

Žmogus atviravo, kad jam su žmona lengviau, nes daugiabutis Vytauto gatvėje nepriklauso jokiems administratoriams, suburta bendrija. Šildosi patys – butai turi savo „pečiukus“, prie kurių prijungti radiatoriai. „Mums šildytis išeina daug pigiau nei tiems, kurių daugiabučius aptarnauja „Didma“ ir „Kalkomas“. Ten žmones mokesčiai labai alina“, – sakė kalvarijietis.

Jį ima juokas išgirdus, kad lemputės įsukimas gali kainuoti 30 litų. Bet stebėjosi ir pačių žmonių neūkiškumu. Jis pats pasilipęs ant taburetės įsuka lemputę, pirktą už 40 centų – tiek tų būna išlaidų. Tas pats su laiptinių ar kiemų valymu – esą kam samdyti, jei gali pats „pasportuoti“.

J. Albavičius nemano, kad pirmiausia dėl išaugusių komunalinių mokesčių reikia versti savivaldybės valdžią ir merą Joną Ščeponį. „Kalvarija turėtų tik džiaugtis, kad turi gerą šeimininką merą. Dirba jis neseniai, bet kiek nuveikė. Gal kitiems nepatinka, kad verslininkas, turtingas žmogus arba kad yra griežtokas. Kitiems, girdėjau, netinka mero atstovaujama partija. Man svarbu, kad tik būtų geras šeimininkas“, – savo nuomonę išsakė J. Albavičius.

Kalvarijietis paminėjo ne be valdžios pagalbos gražiai sutvarkytą poilsio zoną prie Šešupės, kur galima nueiti pasivaikščioti. Jį džiugino ir Kalvarijoje pradėti surinkti mokesčiai, ypač turguje, į kurį prekiautojos sekmadieniais atvažiuoja iš Baltarusijos, o žmonės sutraukia beveik iš visos Pietų Lietuvos.