Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano, profesoriaus Vytauto Nekrošiaus žodžiais, KT nutarimas reiškia, kad „Leo LT“ įsteigimas yra teisėtas, reikia tik pataisyti kai kurias Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas.

Buvęs Seimo narys, teisininkas Kęstutis Čilinskas savo ruožtu ragina naikinti „Leo LT“, o kapitalą grąžinti valstybei.

„Nebe teisinis, o politinis ir ekonominis klausimas“

E. Jarašiūnas, komentuodamas KT nutarimą, siūlė atskirti teisinius aspektus nuo politinių, ekonominių ir socialinių. Anot jo, parlamentarai priėmė nutarimą dėl kreipimosi KT, kad šis išaiškintų, ar keli pernai priimto Atominės elektrinės įstatymo straipsniai neprieštarauja Konstitucijai.

„Seimas prašė ištirti atitinkamų Atominės elektrinės įstatymo nuostatų konstitucingumą. Šitoje byloje KT sprendė tik šiuos klausimus. Jo uždavinys buvo patikrinti vieno reguliavimo atitikimą kitam“, - pabrėžė Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius, KT konsultantas.

Nors įstatymą, dėl kurio kreipėsi Seimas, KT pripažino atitinkančiu Konstituciją, pažeidimų įžvelgta kituose teisės aktuose. 2007 m. priimto Atominės elektrinės įstatyme nesudarytos finansinės prielaidos naujos AE jėgainės statybai, užtikrintas veiksmingas atstovavimas valstybei ją statysiančioje bendrovėje ir kaip turi būti organizuojamas valdymas, kad būtų kaupiamos piniginės lėšos statybai.

Tokiu būdu pažeistas iš Konstitucijos kylantis reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti valdant valstybės investuotą turtą.

Be to, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nenustatyti turto investavimo kriterijai.

Kaip pažymėjo E. Jarašiūnas, po KT nutarimo atsiranda pareiga Seimui nustatyti tokį reguliavimą, „kuris užtikrintų, kad AE būtų pastatyta ir kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“.

Atsakydamas į kai kurias kitas abejones, pavyzdžiui, dėl varstotjų teisių gynimo, KT konstatavo, kad šiuos aspektus reguliuoja kiti teisės aktai, kurių Atominės elektrinės įstatymas nepaneigia.

Komentuodamas K. Čilinsko siūlymą išardyti „Leo LT“, teisininkas teigė, jog tolesni veiksmai priklauso nuo tikslo. „Jei manome, kad AE reikalinga, reikia taisyti reguliavimą, kad jis nesikirstų su Konstitucija. Konstatavimas, kad prielaidos statyti AE nėra nustatytos, atriša rankas nustatyti reikiamą reguliavimą. O jei manome, kad jėgainės nereikia, yra kitas kelias. Tai jau yra ne teisinis, o politinis ir ekonominis klausimas.“

V. Nekrošius: „Leo LT“ įsteigtas teisėtai

„Leo LT“ yra įsteigta teisėtai, tai yra vienareikšmiška išvada, kuri seka iš KT nutarimo“, – komentuodamas praėjusią savaitę paskelbtą sprendimą DELFI sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius Vytautas Nekrošius.

Jo teigimu, KT valstybei numatė pareigą padidinti įtaką „Leo LT“, kad būtų įgyvendintas strateginis tikslas pastatyti AE, suformuluoti aiškius valstybės turto investavimo kriterijus. Šiuo klausimu, anot jo, yra padėtas taškas „Leo LT“ teisėtumo byloje, nes KT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Šis KT sprendimas reiškia keletą dalykų. Pirmiausia, KT pripažino, jog „Leo LT“ ir Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijos principams. Tai reiškia, kad įsteigimas yra teisėtas. Monopolizavimo nėra, valstybė tokiomis formomis gali investuoti esant tam tikroms specifinėms sąlygoms. Tai vienareikšmiškai pasakė KT, – sakė V. Nekrošius. – Kitas dalykas, KT pasakė, kad esant tam tikroms specifinėms sąlygoms, kartais valstybei yra būtina arba reikalinga partnerystė su privačiu kapitalu, tik šiandieninėje įstatymų bazėje šio bei to trūksta.“

Nutarime teigiama, kad Atominės elektrinės įstatyme trūksta veiksmingų priemonių, kurios užtikrintų galutinio tikslo – atominės elektrinės pastatymo – įgyvendinimą.

„KT nepasakė, kad kažkuris įstatymo straipsnis prieštarauja (Konstitucijai – DELFI) tikrąja to žodžio prasme, bet pasakė, jog jis nepakankamai detalus, reikia jį papildyti, kad valstybė galėtų efektyviai veikti, kad elektrinė būtų pastatyta. Antras dalykas, KT pasakė apie kitą įstatymą, dėl kurio visiškai nebuvo klausta, kad kai yra specifinės sąlygos, kai reikia investuoti valstybės turtą, Valstybės turto disponavimo įstatymas nenumato pakankamų kriterijų, kuriais remiantis būtų aiškiai pasakyti, reikia ar nereikia daryti tą investiciją“, – kalbėjo teisininkas.

V. Nekrošiaus žodžiais, KT taip pat pažymėjo, kad įstatyme turėtų atsirasti papildomi kriterijai, kuriais remiantis objektyviai būtų galima būtų nuspręsti reikia ar nereikia investuoti į konkretų projektą.

2008-ųjų gegužę sukurtą bendrovę „Leo LT“ sudaro dvi valstybei priklausančios elektros įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę. 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc. – „NDX energija“.

„Leo LT“ turėtų atstovauti Lietuvai statant naują atominę elektrinę, rūpintis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybomis.