I.Godmanis praėjusios savaitės ketvirtadienį tapo pirmuoju tokio aukšto rango Latvijos pareigūnu, per pastarąjį dešimtmetį apsilankiusiu tarptautinę izoliaciją vis dar jaučiančioje Baltarusijoje.

Vos daugiau nei prieš pusę metų susitikimą su Baltarusijos ministru pirmininku Sergejumi Sidorskiu jam teko rengti labai neįprastomis aplinkybėmis - pačiame dviejų šalių pasienyje, Silenės pasienio perėjimo poste, iš anksto apie tai nepranešus žiniasklaidos atstovams. Tąkart I.Godmanis apsiribojo paslaptingais patikinimais, kad susitikimą jis rengęs dėl "Latvijos interesų".

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka Europos Sąjungos (ES) vadovams ėmė siųsti signalus, kad norėtų su jais užmegzti glaudesnį kontaktą. Būtent šis santykių atšilimas leido I.Godmaniui pagaliau peržengti Baltarusijos sieną.

"Mums labai svarbu megzti ekonominius santykius su Baltarusija", - vizito išvakarėse sakė dabar jau buvęs Latvijos ministras pirmininkas. Jis pabrėžė, kad Baltarusijoje artimiausiu metu galima tikėtis sparčios statybų verslo plėtros, o Latvijai esą būtų naudinga užsiimti statybinių medžiagų eksportu į šią šalį.

Per pastarąjį užsienio vizitą, kuris gana netikėtai tapo I.Godmanio "gulbės giesme", jis antrą kartą susitiko su tuo pačiu S.Sidorskiu. Kaip skelbia "The Baltic Course", daugiausia dėmesio per susitikimą skirta energetikos klausimams, visų pirma - regiono ateičiai uždarius Ignalinos atominę elektrinę. S.Sidorskis informavo kolegą apie Baltarusijos planus iki 2016 metų prie netoli Lietuvos sienos esančio Astravo pastatyti atominę elektrinę.

Latvijos dienraščio "Biznes i Baltija" duomenimis, viena pokalbio temų galėjo būti ir galimas Latvijos bendrovės "Latvenergo" dalyvavimas statant atominę elektrinę Baltarusijoje, kuri Lietuvoje dažnai vertinama kaip galbūt kelianti ekologinę grėsmę ir galinti sutrukdyti naujos elektrinės statybą Visagine.

Vos grįžęs iš Baltarusijos I.Godmanis atsistatydino, neatlaikęs ekonominės krizės atneštų išbandymų. Jau šiandien prezidentas Valdis Zatleras turėtų pradėti naujos vyriausybės formavimo procesą. Kad ir kas imtųsi atsakingų premjero pareigų, Lietuvos politikams ateityje gali tekti su nerimu stebėti, kaip toliau plėtosis bendri Baltarusijos ir Latvijos projektai.