„Visi dejuoja. Kas gali išgalėti už tokią pensiją ir už tokią algą“, – teigia vyriškis.
„Aš vaikams pasakiau, ar bus valgyti, ar nebus, o mokesčius aš užmokėsiu, o paskui galim ir sausą duoną (valgyti)“, – sakė kita pašnekovė.
Tačiau šešiems rajonams ir Panevėžio miestui šilumą tiekiančios „Panevėžio energijos“ atstovai sako gyventojų nemokumą jau pajutę. Esą kasdien už skolas dviem trims gyventojams atjungiamas karštas vanduo. Skolos už šildymą ir karštą vandenį siekia 9 mln. litų.
„Vien per tris šio šildymo sezono mėnesius įsiskolinimas padidėjo apie 1,5 mln. litų. Daugiausia yra įsiskolinę Kėdainių miesto ir rajono vartotojai – apie 3,1 mln. Lt – ir Panevėžio m. gyventojai – apie 3,8 mln. Lt“, – teigia Arvydas Kriaučiūnas, bendrovės „Panevėžio energija“ Pardavimų tarnybos viršininkas.
„Panevėžio butų ūkio“, aptarnaujančio trečdalį panevėžiečių, vadovai sako paslaugų kainų nedidinę, tačiau gyventojų skolos taip pat didėja ir jau siekia per 300 tūkst. Lt.
„Padidėjimas jaučiamas ir siekia 32 proc. mėnesio priskaitymo sumos, tačiau manytume, kad tai dar nėra grėsmingas skolos didėjimas. Gyventojai šiuo metu dar yra pajėgūs susimokėti“, – mano Gintaras Ruzgys, bendrovės „Panevėžio butų ūkis“ direktorius.
„Panevėžio energijos“ atstovai baiminasi, kad nepajėgsiančių susimokėti už būsto šildymą daugės. Vien per sausį tokių gyventojų padaugėjo maždaug tūkstančiu, dabar bendrovės atstovai sako ruošiantys teismui per 100 ieškinių iškeldinti iš būsto.
Panevėžio darbo biržos duomenimis, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, Panevėžyje ir rajone ieškančiųjų darbo yra dvigubai daugiau – per 9 tūkst.
Tuo tarpu kaip tvirtina „Vilniaus energijos“ atstovai, sostinės gyventojai stengiasi už komunalines paslaugas neįsiskolinti. Gyventojai, anot jų, šiuo metu nevėluoja mokėti už šilumą, problema – savivaldybės ir biudžetinės organizacijos.
