Maždaug prieš penkerius šešerius metus prasidėjo kitas reiškinys – pensininkai į sodus kraustydavosi gyventi nuolat, o butus išnuomodavo visiems metams ar dar ilgesniam laikui. Nauda buvo dviguba – mažesnės gyvenimo išlaidos ir papildomos pajamos už buto nuomą.
Dar po metų sodai tapo itin paklausia preke. Jaunos šeimos, norėdamos nuosavo kiemo, bet neįstengiančios nusipirkti būsto individualių namų kvartaluose, rinkdavosi gerokai pigesnius sodų namus atokiau nuo miesto.
"Šiuo metu nebegalima apibendrintai pasakyti, kokia kategorija gyventojų ieško namų sodininkų bendrijose. Ieško įvairių grupių. Labiausiai tie, kurie turi didžiulius butus – keturių ar penkių kambarių ir neišgali sumokėti už komunalines paslaugas", – pasakojo Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika.
Jo teigimu, jau retas gyventojas gali keltis gyventi į kadaise paveldėtą namą sode, palikdamas butą nuomininkams – augant nekilnojamojo turto kainoms, kai kurie namai soduose perparduoti kelis kartus.
Sodai kuriam laikui buvo primiršti prasidėjus naujai statytų butų pirkimo karštinei. Naujuose butuose įsikūrę gyventojai apie kraustymąsi į sodus galvoja mažai – šiuolaikiškos statybos butus išlaikyti nėra taip brangu, palyginti su sovietmečiu statytais butais.
Išgraibstė ne viską
Pastaruoju metu nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai tvirtina negalintys atsiginti gyventojų, norinčių parduoti trijų keturių kambarių ar didesnius butus senos statybos namuose. Tokius butus išlaikyti žiemą kainuoja net iki tūkstančio litų per mėnesį.
"Tokie butai kainuoja panašiai kaip ir namai sodininkų bendrijose. Bet palyginti su išlaikymu, skirtumas akivaizdus. Sodo name galima gyventi perpus pigiau nei bute", – sakė G.Bareika.
Jis spėja, kad ateinančią vasarą namų sodininkų bendrijose paklausa bus tikrai nemaža, prekyba tokiu turtu vyks aktyviai. Mat žmonės nebelauks dar vieno brangaus šildymo sezono sudėję rankas, bet mėgins tam pasirengti iš anksto.
Nekilnojamojo turto specialisto teigimu, namų, kurie dar nenupirkti ir gali būti parduodami, sodininkų bendrijose yra pakankamai. Aplink kiekvieną didmiestį sodų masyvai yra didžiuliai, ypač apie Vilnių. Bet ne visiems sekasi parduoti butus, todėl norintys mažesnių eksploatacijos išlaidų siūlo mainus.
Paklausa lemia kainą
Prieš kurį laiką nekilnojamojo turto pardavėjai skelbė apie pastebimai sumažėjusias būsto kainas. Namai sodininkų bendrijose buvo įvardyti kaip pigę bene labiausiai. Dabar ši statistika keičiasi. Sodų namų kaina jau nebekrinta. Pardavėjai netgi prašo kiek daugiau nei prieš mėnesį. Bent jau sostinės pakraščiuose. Aišku, nusiderėti galimybė lieka.
Šiuo metu namų kainos su sklypu sodininkų bendrijose prie Vilniaus svyruoja nuo 250 iki 400 tūkst. litų. Galima rasti ir pigesnių pirkinių, tačiau ne tokiose vaizdingose ir patraukliose vietose. O ir pats namas prašyte prašysis kapitalinio remonto arba iš vis perstatomas. Už 400 tūkst. litų jau galima nusipirkti šiuolaikišką namą. Mažiau nei individualių namų kvartaluose toks namas kainuoja tik dėl to, kad retai kurioje sodų bendrijoje yra gerai išplėtota infrastruktūra. Dažniausiai trūksta gero kelio, gatvės nebūna apšviestos. Prie trūkumų prisideda ir mažas elektros pajėgumas, dujotiekio, centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos stygius. Vis didesniu trūkumu sodininkų bendrijose tampa ir oro tarša, ypač žiemą. Taupydami pinigus gyventojai nesirenka ekologiško kuro, kartais degina paprasčiausias šiukšles.
Kauniečiai dar nesukruto
Saulius Umbrasas, nekilnojamojo turto agentūros "Ober-Haus" Kauno biuro vadovas
Padidėjusio dėmesio namams sodininkų bendrijose pastaruoju metu nepajutome. Net ir padidėjus šildymo išlaidoms. Kita vertus, nemanau, jog šitaip įmanoma sutaupyti. Juk dažnas sodo namas neapšiltintas, nesandarūs langai. Dažniausiai tokiuose namuose švilpauja vėjai, jie pritaikyti gyventi tik vasarą. Todėl norint šiltai gyventi, reikia išdeginti daug kuro, o jis nemažai kainuoja. Į sodus keliasi galbūt tie, kurie visiškai nebeįstengia išgyventi butuose, ir prisitaiko prie prastesnių sąlygų, yra pasiruošę pagyventi šalčiau. Bet nemanau, kad čia – tinkama išeitis. Prie visa ko prisideda prasti keliai privažiuoti, rūpesčiai dėl vandentiekio, kanalizacijos.
Namai apie Kauną esančiose sodų bendrijose kainuoja nuo 60 iki 200 tūkst. litų. Palyginti juos sunku. Vienoje vietoje gali būti tik iš lentų sukaltas namukas įrankiams pasidėti, kiti namai gali būti gerai įrengti. Pasiūla sodų namų taip pat yra, dar ne visi perparduoti.
Klaipėdiečiai svarsto
Jolanta Tarasevičienė, Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros "Baltus" direktorė
Kad žmonės būtų suskatę pirkti būstus sodų bendrijose, labai akivaizdžiai nepastebėjau. Žinau keletą atvejų, kai už sodo namelius pirkėjai gavo daugiau, nei tikėjosi. Tačiau tokių atvejų procentas labai mažas, kad kalbėtume apie tendenciją – ji veikiau teorinė nei praktinė. Prognozių, kad sąskaitų už šildymą išsigandę klaipėdiečiai ieškos alternatyvų, tikrai neatmetu. Viena tokių alternatyvų bus būstai sodų bendrijose.
Kalbant apie kainas pabrėžtina, kad naujos statybos pastatai išlieka gana brangūs. Pardavus būstą mieste vargiai pavyktų lygiaverčiai mainai: arba tektų primokėti, arba namas būtų su daline apdaila, tad reikėtų papildomų išlaidų jam įrengti. Tų sodo namelių, kurie buvo statyti kaip vasarnamiai ir dabar pertvarkomi į būstus, tinkamus nuolat gyventi, kainos, be abejo, patrauklesnės.
Štai nerenovuotas vasarnamio tipo mūrinis namas Dituvos soduose vasarą buvo pardavinėjamas už 180 tūkst. litų. Manyčiau, šiandien už 200–250 tūkst. litų galima rasti ir naujos statybos variantą. Įrengtas kainuotų apie 400 tūkst. litų. Sodų bendrijoje Kiškėnuose už nevisiškai įrengtą 200 kv. m ploto namą buvo prašoma 220 tūkst. litų. Apskritai tenka pastebėti, kad ne sau, o parduoti būstus statę žmonės linkę labiau nuleisti kainą. Pamenu neseną atvejį, kai visiškai įrengtas namas, beje, ne sodų bendrijoje, o Ketvergiuose, buvo parduotas už 450 tūkst. litų.
