„Litesko“ nori kuo daugiau

Toks margas Žemaitijos šilumos ūkio žemėlapis daugeliui gali pasirodyti keistas, bet šilumos ūkio vadovai tuo nesistebi.

„Taip atsitiko ne iš gero gyvenimo. Užsienio kapitalo įmonės perėmė šalies savivaldybėms priklausiusius šilumos ūkius tuomet, kai jie buvo patekę į kritinę padėtį. Savivaldybės, bandydamos kaip nors apsidrausti, šilumos ūkius išnuomavo, o ne pardavė. Prieš trejus ar ketverius metus svečių iš Suomijos sulaukėme ir UAB „Tauragės šilumos tinklai“. Jie siūlė įvairius variantus (perimti visą ūkį ar tik dalines jo paslaugas), bet tuometiniai rajono merai atmetė užsieniečių pasiūlymus – rajone šilumos ūkio padėtis nebuvo tokia bloga“, – „Mano Žemaitijai“ sakė UAB „Tauragės šilumos tinklai“ direktorius Donatas Vaclovas Simaitis.

Pasak jo, bet kieno valdomai įmonei svarbiausia yra pelno siekimas, bet užsieniečiai, ypač UAB „Litesko“, nuo pat pradžių iš perimtų šilumos įmonių siekia išspausti maksimumą pelno. „Pasižiūrėkite, ten, kur „Litesko“ valdo šilumos ūkį, kainos yra gerokai didesnės negu savivaldybių valdomuose šilumos ūkiuose. Kainų skaičiavimas yra gan sudėtingas dalykas, bet didžia dalimi jas nulemia padarytos investicijos – natūralu, kad kiekvienas verslininkas nori kuo greičiau sulaukti investicijų ekonominės grąžos“, – svarstė D. V. Simaitis.

Tarp brangiausiai už šilumą mokančių šalies gyventojų yra biržiečiai, kurie UAB „Litesko“ filialui „Biržų šiluma“ už 1 kWh moka po 27, 45 lito, telšiškiai, kurie „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ moka po 27, 02 lito, palangiškiai – 27, 52 lito už 1 kWh.

Anot direktoriaus, užsienio kapitalo įmonių veikla yra uždaresnė. Beje, „Litesko“ uždirba ne tik iš šilumos ūkio, bet ir iš šilumos sistemų aptarnavimo.

Valdžia nuolaidžiauja?

Užsieniečiai, trokštantys pasipelnyti iš Lietuvos šilumos ūkio, lupa devintą kailį nuo eilinių šilumos vartotojų, kurie susimokėti už šilumą ir kitus komunalinius patarnavimus jau vos išgali. „Gyventojams nesvarbu, kas tiekia šilumą: kinas, suomis, rusas ar prancūzas. Svarbiausia, kad kainos būtų mažesnės ar nors jos nedidėtų taip dažnai.

Alytuje valdžia dėl vienašališko šilumos kainų pabranginimo „Litesko“ padavė į teismą; Palangoje valdžia šilumos gamintojams užsieniečiams nuolaidžiauja. Kaip gali būti, kad kainoms per paskutinį pabrangimą išaugus beveik 50 proc., valdžia tyli?“ – piktinosi Palangos namų bendrijos „Medvalakis“ pirmininkas Nikolajus Zatovka.

Bet Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas nesutinka su valdžiai mestais kaltinimais: „Deja, traukinys jau nuvažiavo. Kai „Litesko“ padidino kainas, mes negalėjome jų sprendimui pasiūlyti jokios alternatyvos. Kai sužinojome, kad „Litesko“ ruošiasi kelti kainas, bandėme patys skaičiuoti, kokia yra iš tikrųjų šilumos kaina. Gal ne visi supras, bet paskaičiuoti šilumos kainoms reikia sudėtingos metodikos, atlikti tyrimus, skaičiavimus. Šiai paslaugai pirkti turėjome skelbti konkursą ir tik tada su visais įvertinimais eiti į teismą. Taip darė alytiškiai. Bet ar įsivaizduojate, kiek tai būtų kainavę savivaldybei.“

Užsieniečiams išnuomavusios šilumos ūkius, savivaldybės neturi realių svertų kontroliuoti užsienio kapitalo įmonių veiklą. V. Kuznecovas negalėjo nurodyti, kokios sutarties su šilumininkais nuostatos leidžia savivaldybei kontroliuoti „Litesko“ veiklą. „Turėtų kažkas būti“, – tepasakė direktorius.

„Būtų daugiau bėdos“

Kelmėje UAB „Litesko“ šildo tik miestą ir keletą katilinių, kitur – pati savivaldybė. Kelmės meras Kostas Arvasevičius neturi didelių nusiskundimų dėl „Litesko“.

„Prieš 10 metų į rajono biudžetą buvo surenkama tik ketvirtadalis numatytų lėšų, savivaldybės skolos siekė milijonus, šilumos kaina buvo labai didelė, todėl savivaldybė neturėjo kitos išeities, tik ieškoti privatininkų, kurie būtų norėję investuoti į šilumos ūkį. Kelmės šilumos ūkį „Litesko“ eksploatuoja 8 metus, investavo apie 8 mln. litų, pastatė naują katilinę, kūrena pigiu kuru, medžio drožlėmis. Kai temperatūra krenta žemiau 10 laipsnių, įmonė atsiveža skalūnų alyvos iš Estijos – ji kur kas pigesnė negu anglis ar dyzelinas“, – dėstė Kelmės rajono savivaldybės meras Kostas Arvasevičius.

„Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos kaina yra viena mažiausių Lietuvoje – vartotojai moka 22,50 lito už 1 kWh.

K. Arvasevičius įsitikinęs, kad jeigu šilumos ūkį valdytų pati savivaldybė ir taryba turėtų tvirtinti šilumos kainas, kiltų kur kas daugiau problemų.

„Nesvarbu, kas valdo šilumos įmonę. Kiekvienas savininkas siektų, kad įmonė dirbtų pelningai. Kai taryboje susiduria įvairių partijų įvairūs interesai, galbūt kam nors, siekiant įtikti gyventojams, gali kilti noras nustatyti pernelyg žemas kainas. O kas dengs įmonės nuostolius? Vėl – savivaldybė. Todėl geriau, kad kainas „Litesko“ teikimu patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“, – samprotavo K. Arvasevičius.