Tai jis antradienį pareiškė Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuriam apskundė etikos sargų sprendimą. Jų nemalonę S. Spėčius užsitraukė, nes savo karjerą tęsė įmonėje, prie kurios formavimo prisidėjo - buvo vyriausybinės darbo grupės, besiderėjusios dėl „Leo LT" sudarymo, narys.

„Atsiprašau už nekuklumą, tačiau manau, kad buvau vienas tinkamiausių kandidatų į „Leo LT" valdybą", - S. Spėčius pareiškė, kad etikos sargų sprendimas padarė didelės žalos ne tik jam asmeniškai, bet ir visuomenei. Tiesa, po VTEK sprendimo jis pats atsistatydino iš pareigų.

S. Spėčius įsitikinęs, kad VTEK priėmė nepalankų sprendimą, nes turėjo „neadekvatų požiūrį" į „Leo LT" įsikūrimą. „Šis sprendimas yra ir mano konstitucinių teisių pažeidimas – pažeidžiama mano teisė į darbą", - buvęs G. Kirkilo patarėjas aiškino, kad etikos sargų sprendimas yra pagrįstas teisiniu militarizmu.

„Nematau, kad būčiau padaręs kokią nors žalą, mano veikla buvo gera, - teismui aiškino S. Spėčius. – VTEK sprendime yra tik nurodytas tik populiarios nuomonės perpasakojimas, kuris nepagrįstas jokiais faktais. Visada stengiausi laikytis įstatymų, niekada nemaniau, kad būsiu teismas pagal laikraščių iškarpas".

Tuo tarpu VTEK atstovas Juozas Sinkevičius įsitikinęs, kad į „Leo LT" valdybą patekęs S. Spėčius siekė asmeninės naudos – esą gavo didelį atlyginimą, automobilį. „Kai asmenys eina tarnauti valstybei, jie atsisako savo teisių ir turi elgtis taip, kad nekiltų net mažiausių abejonių, jog jų veikloje yra konfliktas dėl viešųjų ir privačių interesų", - sakė J. Sinkevičius.

VTEK atstovas pabrėžė, kad S. Spėčiaus elgesys pakirto visuomenės pasitikėjimą ne tik Vyriausybe, bet ir valstybe.

Pasak VTEK atstovo Ryčio Juozapavičiaus, „Leo LT" įkūrimas nuo pat pradžių buvo lydimas pagrįstų įtarimų dėl neskaidrumo, be to, nebuvo kaštų, naudos analizės, verslo partneris parinktas be konkurso.

„Komisijos nuomone, nebuvo tinkamai ginamas viešasis interesas – S. Spėčiaus sprendimas įsidarbinti bendrovėje, kuri buvo įkurta neskaidriai, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba, - sakė R. Juozapavičius. - Nereikia įstatymų aiškinti paraidžiui: įtakingas valstybės tarnautojas dalyvauja sukuriant bendrovę, kur paskui labai geromis sąlygomis įsidarbina. Piliečiai mano, kad jis galėjo piktnaudžiauti, nusileisti privačiam bendrovės kūrėjui, netinkamai atstovaudamas viešąjį interesą".

Ar pagrįstai VTEK pripažino S. Spėčių pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, teismas ketina paskelbti sausio 23-iąją.

DELFI primena, kad įstatymas draudžia buvusiems valdininkams be vienerių metų pertraukos pereiti į kitą barikadų pusę - verslą, kurį kontroliavo.

„Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, jei per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus", – skelbia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

2008 metų gegužės 20 dieną įkurta „Leo LT" yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. 61,7 proc. „Leo LT" akcijų valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija".