Šilumos tiekėjai savo ruožtu nerimauja, kad padaugės negalinčių sumokėti už šildymą gyventojų.

Kainos spaudžia į kampą

Druskininkuose trijų kambarių bute gyvenanti Vainauskų šeima už spalį paklojo pusšimčiu litų daugiau nei pernai – už 63 kv. metrų buto šildymą jie mokėjo 107 Lt, o šiemet – jau 150 Lt. „Šią sumą mokėjome už mažiau nei pusantros savaitės šildymą, be to, tuo metu lauke dar nebuvo spustelėjęs rimtesnis šaltis, todėl tikėtina, kad šaltesniais mėnesiais teks mokėti apie 400 Lt, o kur dar kiti mokesčiai, – guodėsi Rimas Vainauskas. – Vien gyvatuko mokestis per metus padidėjo nuo 29,5 iki 46,9 Lt.“

Du vaikus auginančių sutuoktinių bendros pajamos sudaro 3 tūkst. Lt. „Badu dar nemirsime, bet teks labai riboti išlaidas. Prieš šildymo sezoną nupirkome vaikams naujų drabužių, bet pavasarį bus sunku, nes atžalos auga ir jiems vėl jau reikės naujų drabužėlių, avalynės“, – kalbėjo Vainauskai.

Prie Druskininkų esančioje Viciūnų gyvenvietėje 82 kv. metrų bute gyvenanti Monika Vaičiakauskienė su sūnumi ir marčia pernai sausį už šildymą mokėjo 500 Lt. „Šiemet ši suma dar labiau išaugs, – būgštavo moteris. – Kol sūnus dirbo statybose, sunkumų nebuvo, bet dabar jis bedarbis, aš pensininkė, o marti dirba pardavėja už 800 Lt, tad ši žiema mums bus tragiška.“ Moteris apskaičiavo, kad spalį kiekviena šildymo diena kainavo 12 Lt.

Druskininkuose šiluma brango 59 proc. ir yra viena brangiausių šalyje – kilovatvalandė čia kainuoja 28 ct.

Žmonės baiminasi gruodžio sąskaitų

Kaunietė pensininkė Marija Stankevičienė, gyvenanti vieno kambario bute, už spalį mokėjo 45 Lt.

„Buvo šiltas mėnuo, o ir kainos dar senos. Sausį ir vasarį vidutiniškai mokėdavau po 100 Lt, bet šiemet nuo gruodžio mūsų mieste šildymas brangs daugiau kaip 60 proc., todėl tikėtina, kad teks atidėti jau 150 Lt, – mano moteris. – Lengva nebus, nes mokesčiams teks atiduoti daugiau kaip 200 Lt. Gaunu 800 Lt pensiją, iš jos dar tenka skirti apie 90 Lt vaistams“. M.Stankevičienė praėjusį šildymo sezoną gaudavo kompensacijas, bet jos labai mažos. „Didžiausia kompensacija buvo 10 Lt, o šiaip svyruoja apie 4 Lt, buvo mėnesių, kai parama sudarė tik 42 ct“, – skėstelėjo rankomis pensininkė.

Kauniečiai penkerius metus šildėsi pigiausiai šalyje, nes Kauno termofikacinė elektrinė buvo parduota įmonei „Gazprom“ su sąlyga, kad kelerius metus ši nedidins pagamintos šilumos kainos „Kauno energijai“. Pasibaigus šiam terminui, pernai šiluma brango 22 proc., o šiemet nuo gruodžio šoktelės net 66 proc. – nuo 14,67 iki 24,29 ct už kilovatvalandę.

Skolininkų armija gali padidėti

Šilumos tiekėjus taip pat baugina išaugusios kainos. „Kauno energijos“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas aiškino, kad liūto dalį pasiima energijos gamintojai. „Iš to pabrangimo mums pajamų nepadaugėja, o tik kyla grėsmė, kad dar padidės skolininkų armija, – teigė B.Stulpinas. – Už laiku neatsiskaičiusius gyventojus tenka mokėti mums perkant šilumos energiją, todėl nuolat trūksta apyvartinių lėšų, tenka iš bankų imti paskolas, o jos dabar labai pabrangusios.“

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, iš viso šiluma centralizuotai tiekiama 630 tūkst. daugiabučiuose gyvenančių šeimų. Pernai po šildymo sezono buvo likę 120 mln. Lt skolų, o šiemet jos gali išaugti iki 144 mln. Lt. „Esame brangstančių dujų įkaitai, – tvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. – Skandinavai po 1973 m. naftos krizės kryptingai didino vietinių išteklių naudojimą. Dabar ten 70 proc. centralizuotos šilumos energijos gaunama iš biokuro: medienos, šiaudų, atliekų, žilvičių. Pas mus ilgai buvo pataikaujama dujininkams ir nieko iš esmės nedaroma.“

Naftos kainos sau, šilumos – sau

Ne viena savivaldybė šiemet bandė ginčyti kelti ketintas kainas teismuose. Politikai įtaria, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) kainas didina nepagrįstai ir neskaidriai. VKEK Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas neslėpė, kad komisija sulaukia ir daug pavienių gyventojų skundų. „Tačiau didžiąją šilumos kainų dalį sudaro kuras, ir mes nieko negalime padaryti“, – teigė jis.

VKEK pirmininkas Virgilijus Poderys pridūrė, kad pasaulio rinkose naftos kainos yra dinamiškiausios. „Jos gali staigiai išaugti ar nukristi, tuo tarpu mazuto ir skysto krosnių kuro kainos sureaguoja į naftos kainų kritimą tik po 2 mėnesių“, – kalbėjo jis.

Pasak V.Poderio, į krintančias naftos kainas neįmanoma greitai reaguoti ir dėl teisės aktų – šildymo kainos gali būti perskaičiuojamos tik du kartus per metus, keičiantis kuro kainoms.

Biokurui per mažai dėmesio

Lietuvoje beveik 80 proc. šilumos gaminama deginant dujas. Nuo 2005 m. vienintelis šio kuro tiekėjas „Gazprom“ šilumos gamintojams jį brangino kelis kartus – dujų kaina šoktelėjo nuo 351 Lt už tūkstantį kubinių metrų iki 1434 Lt.

Per šį šildymo sezoną sudeginsime 900 mln. kubinių metrų dujų ir Rusijai sumokėsime apie 1,3 mlrd. Lt.

Specialistų nuomone, šiluma galėtų atpigti beveik per pusę, jei didesnę dalį šilumos gautume iš biokuro. Tačiau vietiniu kuru išsiverčia dar labai mažai katilinių – iš viso veikia daugiau nei 70 stambesnių biokatilinių ir 200 smulkesnių.

Gluosninių žilvičių daigus auginančios įmonės „Jūsų sodui“ projektų vadovas Algis Avižienis sakė, kad Lietuvoje šiais energetiniais augalais užsėta 400 ha. Tuo tarpu Švedijoje – 16 tūkst. ha. A.Avižienio teigimu, norint apšildyti, pavyzdžiui, Šilutės dydžio miestą visą žiemą, gluosniniais žilvičiais reikėtų apsodinti 1,2 tūkst. ha. Jei greitai augančiais medžiais būtų apsodinti 13 tūkst. ha, šilumą gautų 100 tūkst. gyventojų. „Tad teoriškai pakaktų užsėti 400 tūkst. ha dabar dirvonuojančios žemės, kad 3 mln. gyventojų būtų aprūpinti centralizuotai tiekiama šiluma“, – aiškino A.Avižienis.

Jo įsitikinimu, kol kas alternatyvaus kuro plėtra rūpinasi tik privačios bendrovės ir ūkininkai, o valstybė tik stebi, ūkininkai pernelyg mažai skatinami užsiimti energetinių augalų auginimu.

KOMENTARAI

Remigijus Lapinskas, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos prezidentas

Per metus žemės ūkyje gaunama daugiau nei 3 mln. tonų šiaudų, tačiau tik nedidelė jų dalis panaudojama energijos gamybai. Nepakankamai išnaudojame ir medienos atliekas miškuose, valstybė neskatina diegti miško valymo sistemos, nors iš miškininkystės ūkio atliekų būtų galima gauti daug energijos.

Šalyje kasmet iškertama apie 6,5 mln. kubinių metrų medienos, o po kirtimo susidaro daugiau nei 2 mln. kubinių metrų įvairių kirtimo atliekų. Daug šios žaliavos tiesiog supūva. Tad būtina statyti daugiau biokurą naudojančių katilinių, tada plėstume biokuro rinką, atsirastų signalas aktyviau veikti privačiam kapitalui.

Taip pat reikėtų rasti lėšų, kad šilumos tiekėjai iš biokuro gautą energiją galėtų versti į elektrą, jungtis prie elektros tinklo. Iš atsinaujinančių šaltinių energetikos poreikiams galėtų būti auginami gluosniai. Tačiau jų plantacijų plėtra dabar sustojusi, nes ūkininkams neapsimoka auginti šių medžių, o valstybė dengia per mažai išlaidų.

Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas

Šiuo metu turime labai nelanksčią energetikos kainų keitimo sistemą – ją galime keisti tik du kartus per metus. Dėl to naftos kainos kritimas šio šildymo sezono niekaip nepaveiks. Galime tik tikėtis, kad, išlikus panašioms tendencijoms, šilumos kainos bus peržiūrėtos kitam šildymo sezonui.

Dabartinė sistema nepalanki nei vartotojams, nei šilumos tiekėjams – kai kuro kainos kyla, vartotojams taikomi seni tarifai, tuo tarpu tiekėjams tenka tiekti energiją nuostolingai. Ir atvirkščiai – kuro kainoms krintant, vartojai to nespėja pajusti. Manau, reikėtų keisti šią tvarką ir leisti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dažniau koreguoti tarifus, tada šilumos kaina labiau atspindėtų realią rinką.