LŠTA asociacijos duomenimis, pernai vidutinio senos statybos 60 kv. m buto šildymas per mėnesį kainavo 230 Lt, o šiemet šios paslaugos kaina šoktels iki 346 Lt.

Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas DELFI skaičiavo, kad pernai po šildymo sezono buvo likę 120 mln. Lt gyventojų skolų, o šiemet jų greičiausiai bus bent 144 mln. Lt.

Tiesa, anot jo, per vasarą dauguma skolininkų atsiskaito su juos šildžiusiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, prieš šį šildymo sezoną Lietuvos šilumos įmonėms žmonės buvo likę skolingi apie 45 mln. Lt.

„Žmonės per vasarą skolas grąžina. Kaip biednam krašte visą laiką skoloje važiuojame, todėl mes ir skatiname, kad už šildymą būtų mokama kas mėnesį, kaip yra visoje Europoje, nes dabar vasarą – džiaugsmas, o žiemą visi bijo šildymo sezono", – tvirtino V. Stasiūnas.

Jis skaičiuoja, kad remiantis pateiktu 60 kv. m buto pavyzdžiu, už šildymą mokant visus metus kas mėnesį išeitų atseikėti apie 170 Lt.

DELFI jau rašė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra suskaičiavusi, jog šiemet kompensacijas už šildymą gaus maždaug 30 tūkst. daugiau žmonių nei pernai.

Taigi, prasidėjus šildymo sezonui, kompensacijų turėtų sulaukti maždaug 125 tūkst. lietuvių arba 3,7 proc. visų šalies gyventojų. Pernai dalis šildymo išlaidų kompensuota 97 tūkst. asmenų arba 2,9 proc. gyventojų.

2007 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė apie 61 Lt, pirmąjį šių metų ketvirtį – apie 73 Lt.

Finansų ministerijos duomenimis, pernai kompensacijos už šildymą valstybės biudžetui kainavo 98,5 mln. Lt, šiemet prognozuojama gerokai didesnė suma – 116,7 mln. Lt, 2009 m. – 126,4 mln. Lt.

„Dnb Nord" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka anksčiau DELFI sakė, kad augančios šildymo kainos „kelią nerimą" ir progozuoja, kad ekonominei situacijai toliau blogėjant, dalis gyventojų gali būtų priversta atsisakyti ekonomiškai neefektyvaus būsto.

Kita vertus, žmonės neturi didelių alternatyvų, nes naujos statybos būsto kainos išlieka nemažos, be to, bankai sugriežtino skolinimosi sąlygas.

55,7 proc. visų šalies daugiabučių yra nerenovuoti ir statyti sovietmečiu, o 22,4 proc. – ypač seni ir „kiauri lyg rėtis".

Nauji arba renovuoti daugiabučiai Lietuvoje sudaro 4,6 proc. visų, o senesni, tačiau kiek taupantys energiją – per 17 proc.

Respublikiniai Būsto valdymo ir priežiūros rūmai skaičiuoja, kad iki 2020 m. norint renovuoti visus šalies daugiabučius, Vyriausybė tam kasmet turėtų skirti apie 2,5 mlrd. Lt. Tačiau, pavyzdžiui, šiemet biudžete tam buvo numatyta 52 mln. Lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją