Laukdami didžiulių sąskaitų už šildymą spalyje, rokiškėnai piktinasi dar rugsėjo mėnesį labai padidėjusiu mokesčiu už cirkuliacinę šilumą - kai kurie gyventojai mokėjo net 90 Lt. Iki šiol „Gimtasis Rokiškis“ sulaukia prašymų padėti išsiaiškinti, kodėl Rokiškyje toks didelis vadinamasis gyvatuko mokestis. Skaitytojai įtaria, kad šis mokestis skaičiuojamas neteisingai.
Jų teigimu, už milijonus modernizuota Rokiškio katilinė kūrenama pigiausiu kuru - medžio pjuvenomis, tačiau dėl to šilumos kaina vartotojams ne tik nesumažėjo, bet dar ir kilstelėjo. „Gimtojo Rokiškio“ skaitytojai net siūlo imtis drastiškų žygių prieš šilumos tiekėjus – rinkti parašus ir organizuoti piketus.
Mažiausiai moka modernizavę šilumos punktus
AB "Panevėžio energija" Rokiškio šilumos tinklų viršininkas Rimvydas Povilavičius patvirtino, kad rugsėjį iš tiesų po 90 Lt už gyvatuką mokėjo kelių Respublikos ir Algirdo gatvių namų gyventojai. „Tokia didelė suma apskaičiuota vos keliems namams. Cirkuliacijos mokestis didelis, nes name tik keli butai. Tačiau tokie atvejai vienetiniai“, - sakė R.Povilavičius.
Žemiausias gyvatuko mokestis - 26-30 Lt. Tiek mokėjo energiją taupantys, šilumos punktus modernizavę daugiabučių gyventojai. Statistinis šio mokesčio vidurkis Rokiškio mieste - nuo 36 iki 40 Lt. Tiek mokėjo daugiausiai daugiabučių gyventojų. Iki šiol šilumos punktų nemodernizavę namai už cirkuliacinę šilumą mokėjo po 60 Lt. Tokių, anot R.Povilavičiaus, taip pat nėra daug.
Šiluma iš pigesnių
„Panevėžio energija“ spaudos atstovė Daiva Paulauskienė „Gimtajam Rokiškiui“ sakė, jog bendrovė vykdo investicinę politiką, modernizuodama katilines ten, kur naudingiausia, ir siekia išlaikyti kuo stabilesnę šilumos kainą. Rokiškyje brangus, aplinką teršiantis mazutas katilinėje keičiamas į medieną, įdiegiamos naujos technologijos, mažinančios gamtinių išteklių naudojimą. Panevėžyje investuotos lėšos į termofikacinę elektrinę, kurioje gaminama ne tik šiluma, bet ir elektra.
Daugelyje rajonų rekonstruojamos šilumos trasos, kad sumažėtų šilumos nuostoliai. Įmonės šilumos pardavimo kaina Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų miestų ir rajonų vartotojams, anot D.Paulauskienės, yra vienoda - 22,3 ct be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ši kaina viena iš mažesnių Lietuvoje.
Palyginimui spaudos atstovė pateikė mažiausią Lietuvoje, šios dienos duomenimis, „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kainą - 14,67 ct/kWh, „Molėtų šilumos“ - 18,32 ct, „Ukmergės energijos“ - 19,18 ct. Didžiausia kaina šilumą tiekia „Prienų energija“ - 33,7 ct/kWh, „Anykščių šiluma“ - 31,59 ct/kWh, „Akmenės energija“ - 31,14 ct/kWh, „Skuodo šiluma“ - 30,06 ct/kWh (kainos nurodytos be PVM). UAB „Litesko“ teikiama šiluma kaimyniniam Biržų rajonui taip pat brangesnė nei Rokiškyje – 27,45 ct/kWh.
Vėluoja atlyginimai
D.Paulauskienė teigė, kad liepą nuo 15,13 ct/kWh iki 22,3 ct/kWh padidinta šilumos kaina bendrovei yra nuostolinga, nes kuras brangsta kiekvieną mėnesį. Pasak R.Povilavičiaus, šilumos tinklams gyventojai prikabino „grobiko“ etiketę, tačiau realybė kitokia. Anot jo, šiuo metu patvirtintos kainos vos atperka sąnaudas, finansinė situacija įmonėje sudėtinga, paskutinį mėnesį darbuotojams kelias dienas vėlavo atlyginimai.
„Drįsčiau paprieštarauti gyventojams, kurie mano, kad Rokiškyje šildymas atpigtų, jei įmonė atsiskirtų nuo „Panevėžio energijos“. Jungtinė įmonė investuoja milijonines lėšas į naujas technologijas. Jei rokiškėnams vieniems reikėtų atsinaujinti, manau, pasikartotų Juodupės situacija, kai naujos katilinės tiekiamos šilumos kaina beveik du kartus didesnė nei Rokiškyje“, - svarstė R.Povilavičius.
Kitos priežastys
D.Paulauskienė sakė, jog, liepą brangus šilumai, didėjo ir gyvatuko mokestis. Tačiau šilumininkai šį didėjimą sieja ir su netinkama namo šilumos ūkio priežiūra. Tai yra netinkamu karšto vandens ruošimo įrenginių sureguliavimu, netinkamai nustatyta tiekiamo karšto vandens temperatūra, kai šilumos skaitiklis fiksuoja didesnį šilumos sunaudojimą.
Anot D.Paulauskienės, ne šildymo sezono metu kiekviename daugiabutyje suvartotą šilumą fiksuoja šilumos punkte esantis apskaitos prietaisas. Gyventojai moka pagal jo rodmenis. Iš bendro šilumos kiekio atėmus karštam vandeniui ruošti name sunaudotą šilumos kiekį, likęs šilumos kiekis paskirstomas vadinamiems gyvatukams.
Kad visiems būtų aiškiau, spaudos atstovė pateikė pavyzdį. Jei skaitiklis per mėnesį užfiksavo 10 tūkst. kWh šilumos suvartojimą 40 butų name, namo gyventojai deklaravo sunaudoję 60 kub. m karšto vandens, tuomet jiems mokestis už karšto vandens cirkuliaciją butui su gyvatukais skaičiuojamas taip: (10 000 kWh - (60 kub. m x 51 kWh/kub. m)) : 40 butų = 173,5 x 22,3 ct/kWh = 38,69 Lt/butui (be PVM). 51 kWh/kub. m yra vieno kubo vandens pašildymo norma, 22,3 ct/kWh – šilumos kaina. Iš formulės aišku, kodėl ne šildymo sezono metu kiekviename name karšto vandens cirkuliacijai mokestis kas mėnesį skirtingas. Mat skiriasi sunaudoti karšto vandens ir šilumos kiekiai. Mokestis priklauso ir nuo to, ar teisingai ir laiku gyventojai deklaruoja karšto vandens suvartojimą.
