Pasak LEO LT stebėtojų tarybos pirmininko Juliaus Niedvaro, Gintautas Mažeika daugiau nei septyniolika darbo metų vadovavo įvairioms įmonėms ir sukaupė didžiulę vadybos patirtį.

Prieš tapdamas Rytų skirstomųjų tinklų vadovu, G. Mažeika ėjo UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigas. Vilniaus universitete G. Mažeika yra baigęs finansų specialybę, vėliau Kauno technologijos universitete įgijo verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį.

„Leo LT“ stebėtojų taryba taip pat pritarė naujos sudėties valdybai, kurioje be G. Mažeikos dar dirbs RST Elektros tinklo direktorius Valdas Bancevičius, advokatas Vilius Bernatonis, iki šiol valdybos nariu buvęs Ramūnas Bičiulaitis ir buvęs „Hanner" generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Montvila.

Penktadienio rytą kandidatus žurnalistams įvardijęs premjeras Gediminas Kirkilas nepatikslino, kuriuos iš šių asmenų į „Leo LT“ valdybą pasiūlė „Maxima LT“ savininkai ir kuriuos Vyriausybė.

„Ne čia klausimo esmė. Svarbiausia, kad jie visi – profesionalai. Teisininkai, ekonomistai, energetikai. Visi atstovaus kompanijos interesams“, - aiškino premjeras.

DELFI primena, kad antradienį „Leo LT” valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas R. Juozaitis bendrovės stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo raštą. Tokį sprendimą „Leo LT” vadovas priėmė dėl asmeninių priežasčių.

Atsistatydinus valdybos pirmininkui, kartu turėjo trauktis ir visa valdyba.

G.Mažeika: ateinu ne trumpam

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius penktadienį pareiškė, kad „Leo LT“ stebėtojų taryboje norėtų matyti parlamentinių partijų atstovų ir kalbėjo apie tai, kad naująją bendrovės vadovybę turėtų skirti jau naujoji Vyriausybė, kurią, kaip manoma, gali formuoti būtent konservatoriai.

„Formuoti valdybą būtent dabar buvo tarybos sprendimas. Aš manau, kad ateinu ne trumpam, valdyba ateina, kad dirbtų rimtus darbus, kurie yra numatyti mūsų strategijoje. Be abejo, akcininkai visada turi sprendimo teisę, bet tikiuosi, būsime vertinami pagal nuveiktus darbus”, - žurnalistams teigė G. Mažeika, paklaustas, ar nemano, kad nauja Vyriausybė netrukus gali siekti vėl suformuoti naują „Leo LT” vadovybę.

„Leo LT” stebėtojų tarybos pirmininkas J. Niedvaras, kaip ir anksčiau premjeras G. Kirkilas, nepatikslino, kuriuos iš kandidatų į „Leo LT“ valdybą pasiūlė „Maxima LT“ savininkai ir kuriuos Vyriausybė.

Jis atmetė prielaidą, kad nacionalinė elektros energetikos bendrovė esą pereina „Maxima LT“ savininkų įtakon.

„Nematome jokio tiesioginio ryšio su viena ar kita kompanija. Rinkdami valdybą mes rėmėmės žmonių sugebėjimais”, - sakė J. Niedvaras.

Jis kartojo, kad buvo būtina keisti visą valdybą pasitraukus dviems jos nariams – R. Juozaičiui ir Sauliui Spėčiui.

„Nebuvo kalbos, ar likę valdybos nariai dirbo gerai ar blogai. Dalis jų ir toliau dirbs „Leo LT” arba susijusiose bendrovėse. Su kiekvienu bus vedami pokalbiai ir bus priimti visiems naudingi sprendimai”, - sakė J. Niedvaras.

Pats G. Mažeika neslėpė pažįstąs vieną iš „VP Grupės” akcininkų Igną Staškevičių, kaip ir „daugelį kitų verslininkų, nes Lietuva nėra didelė valstybė”.

Sumažino atlyginimus

Penktadienį paaiškėjo, kad naujasis „Leo LT“ valdybos pirmininkas gaus mažesnę algą, nei jo pirmtakas – iš viso 40 tūkst. litų per mėnesį. Atlyginimai sumažinti ir kitiems valdybos nariams – jie gaus po 35 tūkst. litų.

Buvęs nacionalinio investuotojo vadovas R. Juozaitis per mėnesį neatskaičius mokesčių uždirbdavo 50 tūkst. litų - kaip valdybos pirmininkas jis gaudavo 32 tūkst. litų, o kaip vyriausias vykdomasis pareigūnas - dar 18 tūkst. litų.

Kiti valdybos nariai iš viso uždirbdavo po 45 tūkst. litų.

„Atlyginimai sumažinti bendru sprendimu, sutarus padidinti, jeigu bus pasiekti suplanuoti rezultatai“, - aiškino J. Niedvaras.

Skubina projektus

Penktadienį Nacionalinio investuotojo priežiūros komiteto posėdyje G. Kirkilas ragino „Leo LT“ aktyvinti bendrovės veiklą ir spartinti energetinius projektus – naujos atominės elektrinės statybą ir elektros tiltus į Švediją bei Lenkiją.

„Lietuvos interesas yra spartinti visus mūsų projektus. Ypatingai svarbus yra „Swedlit`as“. Tikiuosi, kad pirmadienį Helsinkyje Švedijos vyriausybė aiškiai pasakys, kad projektą mes galime pradėti, - sakė premjeras. - Deja, tenka pripažinti, kad su latviais mums nepavyksta iki galo susitarti. Matyt, Latvijos vyriausybė šiandien neturi pakankamai politinės valios tą daryti. Jie siūlo net ne projektą, bet visiškai kitokį įsivaizdavimą. Tai reikštų, kad mes ir vėl prarandame labai daug laiko, nors esame pasiruošę pradėti projektą vystyti jau kitą savaitę“.