Nepaisant savivaldybių prieštaravimų ir kreipimųsi į teismus, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, daugumai didžiųjų miestų gyventojų teks pakratyti kišenes.
Pagrindinė nurodoma brangimo priežastis – gerokai padidėjusi dujų kaina.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SOCMIN) skaičiuoja, kad šiemet kompensacijas už šildymą gaus maždaug 30 tūkst. daugiau žmonių nei pernai.
Prie to prisidės ir nuo rugpjūčio 65 Lt padidėjusios valstybės remiamos pajamos – nuo nuo 285 Lt iki 350 Lt. Dėl šio padidinimo, skaičiuojama, prie jau gaunančiųjų kompensacijas prisidės 25 tūkst. lietuvių.
Taigi, prasidėjus šildymo sezonui, kompensacijų turėtų sulaukti maždaug 125 tūkst. lietuvių arba 3,7 proc. visų šalies gyventojų. Pernai dalis šildymo išlaidų kompensuota 97 tūkst. asmenų arba 2,9 proc. gyventojų.
2007 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė apie 61 Lt, pirmąjį šių metų ketvirtį – apie 73 Lt. Finansų ministerijos duomenimis, pernai kompensacijos už šildymą valstybės biudžetui kainavo 98,5 mln. Lt, šiemet prognozuojama gerokai didesnė suma – 116,7 mln. Lt, 2009 m. – 126,4 mln. Lt.
Kaip DELFI jau rašė, šilumininkai skaičiuoja, kad šį rudenį prasidėjus šildymo sezonui, naujos statybos arba renovuotų daugiabučių gyventojai už dviejų kambarių 60 kv. m. buto šildymą turėtų mokėti kiek daugiau nei 110 Lt, senos statybos nerenovuoto daugiabučio – 346,8 Lt, o ypač senos – 485,4 Lt.
Kompensacijų gali tikėtis tos šeimos, kurių išlaidos už būsto šildymą viršija 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamo pajamų dydžio.
Konkreti kompensacija apskaičiuojama pagal specialią formulę. Pavyzdžiui, SOCMIN skaičiuoja, kad pensininkų pora, kurios pajamos per mėnesį sudaro 1000 Lt, už savo dviejų kambarių 50 kv. m buto šildymą mokanti 180 Lt, turėtų gauti 120 Lt kompensaciją už šildymą.
Gyventojams alternatyvų nedaug
„Dnb Nord" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka pripažįsta, kad augančios šildymo kainos „kelią nerimą" ir progozuoja, kad ekonominei situacijai toliau blogėjant, dalis gyventojų gali būtų priversta atsisakyti ekonomiškai neefektyvaus būsto.
„Kita vertus, alternatyvų šiuo metu yra nedaug. Nuomos kaina kyla, o nekilnojamojo turto kainos dar nepasiekė stabilizavimosi stadijos, todėl parduoti butą ir nuomotis yra nei ekonomiškai efektyvu, nei priimtina. Norui įsigyti naują būstą apynasrį uždeda ir didokos kainos, mat kainų skirtumas tarp senų ir naujų namų išlieka gana aukštas. (...) Tuo labiau, kad griežtesnės skolinimosi sąlygos gerokai apkarpė gyventojų apetitą ir galimybes imti paskolas", – DELFI sakė analitikė.
Pašnekovė sako, kad šiuo metu vykstanti būsto renovavimo kampanija nėra efektyvi – biudžete stinga lėšų, be to, vyresnio amžiaus gyventojai neturi paskatų investuoti į namų renovavimą, nes dėl nusidriekusios laukiančiųjų eilės darbų pradžia yra atidedama neapibrėžtam laikui, o ir kompensacijos už šildymą kiek sumažina kainų kilimo smūgį.
„Tačiau kompensuoti dėl šildymo brangimo didėsiančias išlaidas taip pat yra būtina, tik svarbu užtikrinti, kad kompensacijas gautų labiausiai finansiškai pažeidžiamos gyventojų kategorijos. Svarbu yra spartinti modernizavimo procesą bei mažinti barjerus: supaprastinti procedūras, siūlyti tipinius projektus, įvesti lanksčią privataus kapitalo pritraukimo mechanizmą", - aiškina J. Rojaka.
Renovuoti visiems reikėtų milijardų
2007 m. atlikto namų ūkio biudžeto tyrimo rezultatais, vidutiniškai Lietuvoje išlaidos šildymui ir kitoms komunalinėms paslaugoms sudaro apie 12 proc. arba beveik 90 Lt. Taigi, analitikė skaičiuoja, kad apie 50 proc. pabrangęs šildymas padidintų išlaidas šioms paslaugoms iki 130-135 litų per mėnesį, o jų svoris bendrame krepšelyje pašoktų iki 15 proc. Makroekonominiu požiūriu, toks brangimas šalies ūkiui „kainuotų" papildomai apie 2 proc. punktais didesne infliacija.
Paūmėjusi infliacija mažintų gyventojų perkamąją galią, o atlyginimų augimas jau šiemet antrąjį pusmetį bei kitąmet bus gerokai kuklesnis nei pernai.
55,7 proc. visų šalies daugiabučių yra nerenovuoti ir statyti sovietmečiu, o 22,4 proc. – ypač seni ir „kiauri lyg rėtis". Vadinasi, beveik 80 proc. daugiabučių gyventojai už vidutinio dviejų kambarių buto šildymą turės sumokėti maždaug 346-485 Lt per mėnesį.
Nauji arba renovuoti daugiabučiai Lietuvoje sudaro 4,6 proc. visų, o senesni, tačiau kiek taupantys energiją – per 17 proc.
Šiuo metu kompleksiškai renovuota 10 daugiabučių, iš dalies renovuota – apie 700, o visiems 20 tūkst. daugiabučių sutvarkyti reikėtų apie 20 mlrd. Lt investicijų.
