Akivaizdu, kad, kaip anksčiau Gruzijai, taip dabar Lietuvai Rusija daro ekonominį spaudimą ir jis gali stiprėti. Poveikio svertų Rusijai netrūksta. Pagrindinis jos ginklas – dujos.
Naftos galime atsigabenti per Būtingę, "Mažeikių naftą" valdantis Lenkijos koncernas "PKN Orlen" juodąjį auksą jau bandė gabenti tanklaiviais iš Venesuelos. Tai kainuoja kiek brangiau, nei pirkti žaliavą iš Rusijos. Tačiau alternatyvių importo kanalų jau yra, tad naftos neturėtų pritrūkti.
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) gali veikti naudodama tik rusišką kurą. Tai patvirtino ir ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys. Tačiau IAE vadovas Viktoras Ševaldinas tikino, kad kol bus uždaryta elektrinė, kuro pakaks. Nesklandumų galėtų kilti tik pratęsus jos veiklą.
Bet toks scenarijus mažai tikėtinas.
Lieka dujos. Jų mes negalime gauti iš niekur kitur. Neturime ir saugyklos, kitaip nei kaimynai latviai. Taigi Rusijai užsukus čiaupus Lietuva atsilaikytų vos keletą dienų. Vienintelis saugiklis – Kaliningrado sritis, į kurią dujos iš Rusijos teka per Lietuvą.
Grėsmės nemato
Tačiau istorija liudija, kad Rusijos dujų milžinė "Gazprom" moka sužaisti bet kokiomis kortomis. Vos kuri nors šalis įsivelia į konfliktą su Rusija, ši apriboja arba stabdo dujų tiekimą. Taip nutiko ir pernai, ir šiemet kovą, kai Rusija apribojo dujas Ukrainai, nors per šią šalį jos tiekiamos į Vakarų Europą. "Gazprom" tiesiog sumažino slėgį vamzdyje tiek, kad dujų užtektų tik klientams Europoje.
2005 m. žiemą Rusija nutraukė dujų tiekimą į Baltarusiją. 2006 m. lapkritį – į Gruziją. Tačiau Lietuvos politikai ir finansų analitikai grėsmės iš Rytų neįžvelgia. Esą Lietuvoje taip nenutiks, nes dėl konflikto su Gruzija Rusiją stebi visas pasaulis. Dar vienas išsišokimas sukeltų itin neigiamą reakciją ir veikiausiai Europos šalių bei JAV atoveiksmį.
"Išties vienintelis dalykas, kuriuo Rusija gali grasinti, yra dujos. Bet čia tik teoriniai svarstymai. Nemanau, kad Rusija staiga imtų laužyti sutartis. Yra ir kitų saugiklių. Per Lietuvą teka dujos į Kaliningradą. Jei Rusija užsuks mums čiaupą, tai kartu ir saviems. Be to, trečdalis "Lietuvos dujų" akcijų priklauso bendrovei "Gazprom", o viena didžiausių šalies dujų vartotojų – Kauno termofikacijos elektrinė – visiškai priklauso rusams. Kam jiems skriausti savo įmones?" – svarstė ūkio ministro patarėjas R.Slapšys.
Tačiau tokiam scenarijui vis dėlto pasiruošta. Pagrindinis atsarginio plano ramstis yra Latvija – iš jos Lietuva gali imti dujas. Taip jau buvo nutikę. Tiesa, latviai patys naudoja rusiškas dujas. "Esant reikalui galime imti dujas iš saugyklų Latvijoje. Prieš kelerius metus, kai Rusija susipyko su Baltarusija, mes jau buvome pritrūkę dujų. Tada gal dvi tris dienas ėmėme dujas iš Latvijos", – prisiminė ministro patarėjas.
Turi ir kitų ginklų
Banko "DnB Nord" prezidento patarėjas Vadimas Titarenko įsitikinęs, kad realesnė grėsmė – eksporto ribojimas. Esą nebetiekti dujų būtų pernelyg drastiškas žingsnis.
"Jei užsuktų čiaupus, beveik grįžtume į 1990-ųjų blokados laikus. Neduok Dieve. Bet to nebus. Dabar Lietuva sulaukia vis daugiau pripažinimo ir paramos iš galingų Bendrijos valstybių. Vien tik Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžiai, kad uždarius IAE Lietuva neliks be elektros, reiškia labai daug. Taigi dujų ribojimas sulauktų neigiamos reakcijos iš mus palaikančių šalių.
Be to, Rusija va bank jau sužaidė, dabar rimsta. Dėl dujų nesukčiau galvos. Realiau, kad rusai gali pradėti netiesiogiai blokuoti mūsų eksportą muitais ar skatindami vietos produkciją. Būtų krachas ir vežėjams, ir ūkininkams, ir gamintojams, mat didžioji dalis produkcijos iš Lietuvos, ypač maisto produktų, keliauja į Rusiją", – tikino V.Titarenko.
Anot jo, anksčiau, didžiosios Rusijos krizės laikais, Lietuva išmoko gyventi be Rusijos ir greitai persiorientavo į Vakarus. Tačiau jeigu Rusija uždarytų sienas, verslui greitai rasti pirkėjus Vakaruose būtų kur kas sunkiau, nes daugelio Europos šalių eksporto rinkos jau nusistovėjusios, galioja įvairios sutartys.
Supančios vamzdžiais
Tačiau juodojo scenarijaus visiškai atmesti nereikėtų. "Gazprom" yra viena pagrindinių dujotiekio "Nord Stream" ("Šiaurės srovė"), sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, iniciatorių ir dalininkių. Su Vokietija ruošiamasi Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį. Jis aplenks Baltijos šalis. Tai suteiks Rusijai galimybę dar kategoriškiau diktuoti sąlygas Baltijos šalims ir manipuliuoti visiška šių šalių energetine priklausomybe.
Dar vienas projektas, kuris turėtų padidinti Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos dujų – "Pietinė srovė". Jis diversifikuoja Rusijos eksporto kelius aplenkdamas nepaklusnias valstybes: Ukrainą, Baltarusiją ir kitas buvusias sovietinės erdvės šalis. "Pietinė srovė" su projektu "Mėlynoji srovė II" pasmerkia ES ir JAV remiamą dujotiekio projektą "Nabucco".
"Gazpromo" vizitinė kortelė
"Gazprom" – didžiausia Rusijos bendrovė, išsiplėtusi per visą pasaulį. Šis koncernas garantuoja šaliai 13 proc. biudžeto pajamų, o visi energijos ištekliai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis. "Gazprom" – ne tik verslo organizacija, siekianti pelno ir naudos akcininkams, bet ir politinis Rusijos įrankis. Tai įrodo ir naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris nuo 2000 m. buvo bendrovės "Gazprom" valdybos pirmininkas. Jį paskyrė buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
"Gazprom" perėmė sovietinę energetikos sistemą, sukurtą dar 1943 m. Dėl aptiktų didelių dujų klodų Sibire, Urale ir Volgos regione jau nuo 1970–1980 m. Sovietų Sąjunga pasaulyje yra pagrindinė dujų tiekėja. 1992 m. birželį "Gazprom" tapo valstybine įmone. Tų pačių metų lapkritį ji buvo reorganizuota į akcinę bendrovę. 1993 m. vasario 17 d. buvo išplatintos bendrovės "Gazprom" akcijos, o kiekvienas Rusijos pilietis su specialiai išleistais čekiais galėjo įsigyti nedidelę valstybinės įmonės dalį. Lūžis įvyko 1997 m., kai buvo sėkmingai išleista 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisija.
Dabar "Gazpromo" imperiją sudaro beveik 100 įmonių, kurias dujų bendrovė valdo 100 proc., 41 įmonė, kurių akcijų "Gazprom" turi daugiau nei 50 proc., ir 55 įmonės, kuriose bendrovės dalis sudaro mažiau nei 50 proc. įmonių vertės.
Pernai bendrovės "Gazprom" vamzdynas sudarė 156,9 tūkst. km su 44,5 tūkst. km vamzdynų atšakų. Įmonė kontroliuoja 217 dujų transportavimo stočių.
Pozicijas Europoje "Gazprom" užsitikrina plėsdama dujotiekių tinklą, dalyvaudama tarptautiniuose projektuose, supirkdama Europos dujų skirstymo ir pardavimo įmones, investuodama į projektus. Šaltinis: www.gazprom.ru
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Šokas, virtęs trigubu džiaugsmu
Ant to paties grėblio – trečiąkart
Rugsėjo 1-ąją į gatves geriau nelįsti
