„Kelio“ kalbinti energetikos specialistai tikina, kad atominio kuro baubu gąsdinama nepagrįstai. Jų nuomone, pasaulyje atominė energetika išgyvena renesansą. Štai pavyzdžiui, Japonija ir toliau stato naujas atomines elektrines (AE), be to, šioje tekančios saulės šalyje nežadama atsisakyti ir senų, veikiančių AE.

Atominės energetikos programos išplėstos Indijoje, Kinijoje, Brazilijoje ir Rusijoje, kuriose elektros poreikis grėsmingai vejasi pasiūlą. Be to, AE populiarumas pasaulyje atsigauna dėl brangstančios naftos ir kovos su globaliniu atšilimu.

Branduolinės energetikos Lietuvoje šalininkai guodžiasi, kad mūsų šalyje, skirtingai nuo pasaulio, žinios apie branduolinę energetiką vertinamos itin nedraugiškai ir sutinkamos priešiškai. Jie skundžiasi, kad “žaliųjų” ir alternatyvios energijos šalininkų “juodasis PR‘as” (angl. – public relations – viešieji ryšiai) apie neva “pavojingą atominį kurą” skatina nepagrįstas baimes. Kaip yra iš tikrųjų?

Ekologiškas

Energetikai sako, kad branduolinė energetika mažiausią poveikį aplinkai darantis elektros energijos gamybos būdas. „Lietuvos energija“ Branduolinės energetikos departamento direktorius Marius Grinevičius AB sako, kad gaminant branduolinę energiją nenaudojimas oksidacijos (degimo) procesas, taigi nesusidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Daugiau pliusų nei minusų branduolinėje energetikoje įžvelgia ir Jolanta Tumasaitė, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) atstovė. „Branduolinės energijos privalumas tas, kad šios energetikos gamybos atliekas galima izoliuoti nuo aplinkos. Skirtingai nei, pavyzdžiui, deginant organinį kurą. Juk anglies dvideginio dujų, negalima izoliuoti ir sutvarkyti taip, kad nepatektų į aplinką. O branduolinės atliekos gali būti laikomos saugyklose arba kapinynuose“, - sako ji.

Saugus

Foto: DELFI

Dabartinės branduolinės energetikos pranašumai ir trūkumai gerai žinomi, todėl, anot energetikų, baimintis dėl AE pavojingumo neverta. Branduolinėje energetikoje nėra sąvokos "nesaugiausia", tikina atomo šalininkai.

Juk į visas sistemas, kurios numato radioaktyvių medžiagų panaudojimą ar saugojimą yra kreipiamas ypatingas dėmesys ir skiriamos didžiausios investicijos. “Teisingai ir atsakingai elgiantis atominėje energetikoje užtikrinamas itin aukštas saugumo lygis. Didžiausią investicijų į atominę energetiką dalį sudaro saugos sistemų kūrimas ir eksploatacija”, - baimes dėl saugumo bando išsklaidyti Branduolinės energertikos departamento direktorius p. Grinevičius.

Štai pavyzdžiui, Ignalinos AE žiedais supa sudėtingos ir daugelį kartų dubliuotos aplinkos radiacinės būklės stebėjimo sistemos, kurių informacija yra prieinama visiems. Be to, Lietuva turi veikiančią radioaktyvių atliekų saugojimo sistemą, sukurtą Ignalinos AE veiklai užtikrinti.

“VATESI” atstovė primena, kad reikia skirti taikųjį branduolinės energijos panaudojimą nuo karinių tikslų. Ji sako, kad po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje dauguma šalių, turinčių branduolinės energetikos objektus, sustiprino atominių elektrinių priežiūrą, ėmėsi konstrukcijos tobulinimo darbų bei ypatingą dėmesį skyrė saugos kultūrai.

Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras kol kas yra saugomas energetinių blokų saugyklose arba konteineriuose, kurie įrengti Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje. Branduolinės atliekos gali būti laidojamos Lietuvoje arba regioniniuose kapinynuose. Tokių kapinynų įrengimas šiuo metu yra svarstomas. Taip pat galimas panaudoto branduolinio kuro perdirbimas, tačiau atliekų saugojimo ir laidojimo klausimas bet kokiu atveju išlieka aktualus.

Nauda ekonomikai

Foto: DELFI

Energetikai pabrėžia ir kitą, labai svarbų branduolinės energetikos aspektą – ekonominį. Nors tam, kad būtų pastatyta atominė elektrinė, reikia didelių investicijų, tačiau branduolinės energetikos objekto eksploatacinė kaina yra palyginti nedidelė, tvirtina jie.

„Atominė energetika yra pigiausias ir labiausiai nepriklausomas energijos gamybos būdas. AE produkto kaina labai mažai priklauso nuo kuro kainos pokyčių, tai leidžia ilgam prognozuoti elektros energijos kainą, kas labai svarbu šalies ekonomikai“, - sako Marius Grinevičius, „Lietuvos energijos“ atstovas.

Lietuvai, anot jo, tai yra vienintelė alternatyva energijos resursams, tiekiamiems iš rytų. Šiai nuomonei antrina ir Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas, Bendrosios ekonominės politikos grupės vadovas. Jo nuomone, energijos gamyba AE nuo angliavandenilinių energijos šaltinių skiriasi tuo, kad kuro kaina sudaro labai mažą dalį energijos gamybos išlaidų.

„Urano kaina pastaruoju metu išaugusi apie penkis kartus ir yra aukštesnė nei prieš penkiolika metų, tačiau poveikis energijos sąnaudoms yra daug mažesnis nei, pavyzdžiui, gaminant energiją iš gamtinių dujų“, - skaičiuoja ekspertas. Dėl šio skirtumo atominė energija yra naudinga įvairinant energijos šaltinius.

Diversifikacija padeda apsisaugoti nuo staigių kurio nors vieno energijos šaltinio kainų šoko, sako p. Šilėnas. „Kalbant apie ateitį, daug vilčių dedama į termobranduolinę (fussion) energetiką, kuri pagrįsta ne atomo skaidymu, o atomu jungimu, tačiau prognozuojama, kad komercinis šios energijos panaudojimas bus galimas tolimesnėje ateityje“, - mano p. Šilėnas.

Konkurencija

Bandydami išsklaidyti prigijusius ir gąsdinančius mitus apie branduolinę energetiką, atomo šalininkai pripažįsta, kad be AE Lietuvai būtina ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Tačiau, priduria jie, kad pastaraisiais neįmanoma pakeisti vadinamosios bazinės elektros energijos gamybos, kuri privalo būti tiekiama be trikdžių ir nuolat.

„Bazinės elektros energijos gamyba negali priklausyti nuo atsitiktinių reiškinių, nuo kurių priklauso atsinaujinančius išteklius naudojančios sistemos (pvz. vėjas, saulė, jūra). Atominiam kurui alternatyvioji energija negali sudaryti konkurencijos, nes negalima lyginti nepalyginamų dalykų, kurių net paskirtis kita“, - aiškina p. Grinevičius.

KITA NUOMONĖ

Stasys Paulauskas, Vėjo energetikų asociacijos prezidentas, inžinierius elektronikas, filosofijos mokslų daktaras:

„Naujosios atominės elektrinės statybos planai neturi nieko bendro su Lietuvos energetiniu saugumu, kadangi ji geriausiu atveju gali būti pastatyta po 2020 metų. O elektros energijos pritrūksime jau po pusantrų metų. Tuščios kalbos apie monstrą, kurio niekada nebus, stabdo pažangą energetikoje, kuri susieta su atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu.

Tuo metu daugelyje pasaulio šalių stebimas tokių energijos šaltinių bumas. Šių šaltinių energetika nėra brangi - vėjas ir saulės energija nieko nekainuoja, o technikos įrengimų kaina visur maždaug vienoda. Niekam ne paslaptis, kad draugiškos aplinkai ir žmonėms atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrą stabdo tradicinės - naftos, dujų kurą deginančios, branduolinės energetikos sergėtojai.

Nėra abejonių, kad panaikinus leidžiamų įrengti vėjo elektrinių galios apribojimą 250 kW, pašalinus absurdiškus reikalavimus keisti žemės paskirtį ir rengti detalųjį planą, kai ūkininkas nori įsirengti vėjo elektrinę, pertvarkius elektros energijos skirstymo kainodarą, pakreipus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą investicijoms į atsinaujinančių šaltinių panaudojimą, per porą metų visoje Lietuvos teritorijoje sumirgėtų baltasparniai vėjo galiūnai.

Danų pavyzdžiu iki 2015 metų iš vėjo pasigamintume trečdalį suvartojamos elektros energijos - tiek, kiek galėtume tikėtis gauti pasistatę atominę elektrinę. Dar tiek pagamintų jūroje įrengtos vėjo elektrinės.

Branduolinė energetika neišlaikė egzamino - ji negarantuoja visiško saugumo ir neturi tinkamų sprendimų, kaip saugoti branduolines atliekas. Todėl Austrija uždraudė branduolinę energetiką dar 1982 metais. Švedai ir vokiečiai stabdys reaktorius nuo 2020 metų. Prieš metus Europoje buvo surinkta per 600 tūkst. parašų, kuriais pareikalauta uždrausti branduolinę energetiką. Kada tai bus padaryta - tik laiko klausimas.

Per artimiausius 10-20 metų bus visuotinai uždrausta ir bet kuri kurą deginanti energetika. Tai atitinka žmonių siekius išvengti branduolinių katastrofų, ilgiau ir sveikiau gyventi, stabdyti klimato kaitą. Todėl tik labai netoliaregis valdininkas ar nevykęs verslininkas bandytų investuoti į energetiką, kurios greitai nebeliks.

Naujų atominių elektrinių statyba suinteresuoti tik įrangos gamintojai, branduolinio kuro tiekėjai, pageidaujantys parduoti savo produkciją, ir korumpuoti valdininkai. Kol kas siekiai statyti naują atominę elektrinę neša jos autoriams ir Lietuvai vien nelaimes. Neapgalvoti kvietimai kaimynams - Latvijai, Estijai, Lenkijai - dalyvauti naujosios atominės elektrinės statyboje atskleidė prastus giminystės saitus.

Kaimynai panoro gauti elektros energijos, pavojus ir radioaktyvių atliekų rūpesčius palikdami Lietuvos žmonėms. Tačiau, matyt, daugiausiai buvo pakenkta santykiams su Rusija ir Baltarusija. Tik dėl neatsakingo mojavimo tariamu atominiu vėzdu buvo iššaukta reakcija ir abi šios valstybės nutarė statyti Lietuvos pašonėse savo atomines elektrines. Tad branduolinės katastrofos pavojus Lietuvoje išaugo dvigubai. Nė vienai pasaulio valstybei dar neteko išsišaukti sau tokio branduolinio pavojaus.

Tačiau politikų garsiai ištrimituotos nuosavos branduolinės ambicijos neleidžia reikalauti branduolinio saugumo užtikrinimo Lietuvos žmonėms, kurie tapo politikų netoliaregiškumo ir neatsakingumo įkaitais“.