„Kol nebuvo keičiami šalto vandens skaitikliai, problema neatrodė opi, tačiau dabar, kai pusės miesto skaitiklių keitimu rūpinamės mes, likusiaisiais galėtų pasirūpinti energetikai. Negalima darbo palikti pusiau lupto, pusiau skusto“, – įsitikinęs V.Burokas.
Atsakomybės vengia
Bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis pabrėžė, kad bendrovė nėra karšto vandens tiekėja, todėl įmonei nepriklauso prisiimti papildomų kaštų: keisti, remontuoti, eksploatuoti ir prižiūrėti karšto vandens skaitiklius butuose.
„Jeigu miesto taryba nutarimu įpareigotų mus būti karšto vandens tiekėjais, tuomet tektų prižiūrėti skaitiklius“, – pripažino A.S.Matelionis. Tačiau, anot jo, įpareigojime turėtų būti numatytas ir papildomas mokestis gyventojams už skaitiklių priežiūrą bei karšto vandens pardavimo kaina.
„Kauno energija“ šiuo metu atlieka tik vandens pašildymo funkciją. Karšto vandens skaitiklių priežiūra rūpinasi butų savininkai.
Šilumos ūkio įstatyme sakoma, kad karšto vandens tiekimo veikla yra konkurencinė, todėl daugiabučių gyventojai karšto vandens tiekėju gali pasirinkti bet kurią įmonę, nebūtinai „Kauno energiją“. Kaune yra šeši karšto vandens tiekėjai.
Grasina grąžinti normas
Jeigu per kelis mėnesius problema nebus išspręsta, V.Burokas grasina keisti atsiskaitymo už karštą vandenį sistemą – mokestis būtų skaičiuojamas ne pagal skaitiklių rodmenis, o pagal miesto tarybos patvirtintas normas. Vadovautis pasenusių skaitiklių rodmenimis, anot jo, negalima – įmonę bet kada gali nubausti Metrologijos inspekcija.
„Norma paprastai yra didesnė, nei žmogus sunaudoja, todėl miestiečiams ši žinia tikrai nepatiktų“, – sako V.Burokas.
Anot jo, jeigu bendrijos parašytų „Kauno energijai“ prašymą tapti karšto vandens tiekėju, šilumininkai būtų priversti prisiimti šią funkciją – tokia gyventojų teisė numatyta Šilumos ūkio įstatyme.
Todėl bendrijoms, kurių daugiabučiuose „Kauno vandenys“ pakeitė šalto vandens skaitiklius, įmonė siunčia laiškus ragindama pasirinkti karšto vandens tiekėją.
Konfliktą spręs valdininkai
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas pripažino, kad savivaldybė turėtų įsiterpti į kilusį ginčą ir padėti bendrovėms susitarti dėl karšto vandens skaitiklių keitimo.
„Bendrovių valdybose – protingi žmonės. Jie turėtų racionaliai apsvarstyti problemą ir ją išspręsti“, – V.Gudėnas ketina paprašyti bendrovių pateikti galimus sprendimus.
Logiška būtų, anot jo, jei apskaitos sistema pasirūpintų bendrovė, kuriai vartotojai moka už karštą vandenį. Vadinasi, tai turėtų būti „Kauno energija“.
„Vartotojams tikriausiai labiau patiktų, kad skaitiklius jų butuose keistų viena brigada. Todėl šį darbą už tam tikrą mokestį galėtų atlikti „Kauno vandenys“, – svarstė V.Gudėnas.
Karšto vandens skaitiklio kainą turėtų tvirtinti miesto savivaldybė, tačiau kol kas ši kaina nėra nustatyta. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo naujas Šilumos ūkio įstatymas, pagal kurį turėtų būti nustatyta ši kaina. Patvirtinus poįstatyminius aktus, pagal nustatytą metodiką savivaldybė apskaičiuos ir skaitiklio kainą.
Naujas mokestis pasiteisino
Prasidėjęs šalto vandens skaitiklių keitimo procesas užderėjo naujais mokesčiais – nuo lapkričio kauniečiai vandens tiekėjams moka naują mokestį, pavadintą pardavimo kaina. Iš surinktų lėšų finansuojama nauja „Kauno vandenų” veikla – butuose esančių šalto vandens skaitiklių priežiūra. Iš kiekvieno buto renkama po 3,44 lito per mėnesį. Kaina nepriklauso nuo vandens suvartojimo ar gyventojų skaičiaus.
„Skaitiklius gyventojai įsirengė už savo lėšas, tačiau retas kaunietis prižiūri juos tinkamai“, – pastebi V.Burokas.
Iki šiol savo lėšomis skaitiklius tvarkęsi gyventojai turi galimybę ir toliau prižiūrėti juos patys. Jeigu namo bendrija nusprendžia atsiskaityti su „Kauno vandenimis“ pagal įvadinį namo skaitiklį, šis mokestis kiekvienam butui sumažėja iki 15 centų.
