Už viską mokės gyventojai
Sostinėje viena iš daugiausia elektros energijos suvartojančių bendrovių yra „Vilnius troleibusai“. Ji vien praeitą mėnesį už elektrą sumokėjo 860 tūkst. litų. Tad jei kaina šoktelėtų dvigubai, mėnesio sąskaita siektų beveik 1,8 mln. litų.
„Mokės keleiviai, kas gi daugiau. Didžioji išlaidų dalis juk padengiama iš keleivių vežimo“, – sakė bendrovės „Vilniaus troleibusai“ technikos direktorius Jurijus Komarovas.
Jis tikino, kad įmonė ir taip vos sugeba išsilaikyti, ir prašo leidimo didinti bilietų kainas iki 2–2,5 lito. Tačiau norint kompensuoti padvigubėjusias sąskaitas už elektrą vos pakaktų 4–5 litus kainuojančių bilietų.
Spėjama, kad gali kilti ir vandens kaina, nes bendrovė „Vilniaus vandenys“ yra viena didžiausių elektros energijos vartotojų sostinėje. Tačiau įmonės vadovas Bronius Miežutavičius nepanoro atsakyti, ar dėl šoktelėjusios elektros kainos vartotojams brangs vanduo, ar įmonė atsisakys dalies pelno, kaip kompensuos padidėjusias išlaidas.
„Nieko aš nekomentuosiu, ne aš tą elektros kainą kelsiu, ir tai ne mano sritis“, – dienraščiui tepasakė B.Miežutavičius.
Pigią elektrą teks pamiršti
Dabar vidutinė keturių asmenų šeima už elektrą moka apie 110 litų per mėnesį. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo iš tokių sąskaitų liks tik malonus prisiminimas.
Lietuvos energetikos instituto ekspertų skaičiavimu, elektros energija brangs nuo maždaug 30 centų iki 70–75 centų už kilovatvalandę. Tad už elektrą gyventojams kiekvieną mėnesį teks mokėti jau ne 110, o gerokai per 200 litų.
Naują kainų šuolį skaudžiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai ir pensininkai.
„Ir taip taupome, bet jei bus taip, kaip sakote, tikriausiai vakarus teks leisti prie žvakių, o drabužius skalbti Neryje, nes mums 100 litų – labai dideli pinigai. Už juos galiu beveik 2 savaites gyventi“, – guodėsi 68 metų pensininkė Zoja Markevičienė.
Kainų šuolis atsirūgs ir ligoninėms bei mokykloms. Pastarosios kas mėnesį už elektrą moka vidutiniškai po 1600 litų. Lietuvoje yra apie 280 mokyklų. Bendrai jos kas mėnesį už elektrą sumoka 448 tūkst. litų. Uždarius Ignalinos elektrinę ši suma gali siekti beveik 1 mln. litų.
„Kiekvienas kainų pakėlimas – smūgis biudžetui. Bet savivaldybei teks mokėti. Vaikai gi tamsoje nesėdės“, – svarstė Užupio gimnazijos direktorius Vladas Malcevičius.
Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis patikino, kad jei reikės, pinigai iš biudžeto skirti bus – tai reiškia, kad padidėjusias mokyklų sąskaitas apmokės visi miesto gyventojai.
Tūkstantines sąskaitas už elektrą moka ir ligoninės. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos kas mėnesį sumoka 170 tūkst. litų.
Verslas dairosi į Baltarusiją
Atominės elektrinės uždarymas gali atsiliepti ir visai šalies ekonomikai, pramonei bei darbo rinkai.
Kai kurie verslininkai jau puse lūpų kalba apie galimybę keltis iš Lietuvos, nes šoktelėjus elektros kainai gamyba šalyje tiesiog neapsimokės. Kur kas geriau verslą perkelti, tarkime, į Baltarusiją.
Bendrovės „Audėjas“ Ekonomikos ir finansų direktorius Robertas Vilkaitis tikino, kad verslininkai jau senokai žvalgosi į kitas šalis, o elektros kainų šuolis būtų dar vienas ir labai stiprus postūmis kraustytis iš Lietuvos.
Jam pritarė ir bendrovės „Audimas“ valdybos pirmininkas Rimvydas Povilaitis: „Mes jau turime cechą Baltarusijoje. Kol kas kelti visos gamybos tenai neplanuojame dėl mažesnių technologinių galimybių ir darbo našumo. Bet jei elektros kaina šoktelės du kartus, verta apie tai pamąstyti“, – dienraščiui teigė R.Povilaitis.
Elektros skirstytojai ramūs
Tačiau elektros energijos skirstytojai nesibaimina, kad žmonės už ją neįstengs susimokėti.
Bendrovės VST pateiktais duomenimis, nors elektros kaina kyla, klientų skolos ir skolininkų skaičius kasmet po truputį mažėja.
Tiesa, „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST) nusiteikę ne taip optimistiškai. Bendrovė kol kas neturi konkrečių 2009 m. elektros energijos kainų skaičiavimų, todėl esą nenori klaidinti vartotojų ir padėties nekomentuoja. Tačiau, RST pateiktais duomenimis, 2007 m. dėl skolų elektros tiekimą bendrovė nutraukė maždaug 4000 klientų.
Derėtis jau per vėlu?
Lietuvos politikai ieško galimybių pratęsti Ignalinos elektrinės darbą, tačiau dabar derėtis su ES jau per vėlu. Prezidentas Valdas Adamkus vakar viešėdamas Briuselyje sakė bandysiantis parodyti ES šalių vadovams, kokios bėdos laukia Lietuvos uždarius jėgainę.
Tačiau pritarimo dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo ES viršūnių susitikime Lietuva nesulaukė. Vakar Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas Lietuvos vadovui priminė, esą stodama į ES mūsų šalis įsipareigojo 2009 m. uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, todėl privalo tų įsipareigojimų laikytis.
Jis pabrėžė, kad mūsų politikų argumentai, esą per tą laiką smarkiai pakito ekonominės šalies sąlygos, negali būti dingstis keisti stojimo į ES sutartį.
Tą patį sakė ir Suomijos, Švedijos bei Slovėnijos premjerai. Bendrijos šalių vadovai pareiškė suprantantys lietuvių baimę dėl galimos energetinės krizės ir patikino, kad galime tikėtis visokeriopos pagalbos ir paramos, išskyrus vieną – senosios branduolinės jėgainės veiklos pratęsimo.
Gali prarasti milijonus
Tą patį anksčiau yra sakęs ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kai Seimo narių grupė kreipėsi į jį dėl galimybių pratęsti Ignalinos elektrinės darbą.
„Yra Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo teisinis ir techninis kontekstas. Šis reikalavimas numatytas Stojimo sutartyje ir jo negalima paneigti kaip politinio šūkio. Vadovaujantis Stojimo sutartimi įsipareigoti turi abi šalys: Lietuva – uždaryti elektrinę, o ES – padėti Lietuvai finansiškai. ES laikosi savo įsipareigojimų ir teikia nemažą finansinę paramą Lietuvai. Ji tikisi, kad Lietuva savo ruožtu taip pat laikysis įsipareigojimų“, – yra sakęs J.M.Barroso.
Jis pabrėžė, esą jei Lietuva ir toliau nenutrauks diskusijų dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo ir nepradės laikytis įsipareigojimų, galimas dalykas, kad ES imsis sankcijų. Jei šalis nevykdytų įsipareigojimų, ji prarastų ES milijonus, skirtus elektrinei uždaryti ir poveikiui mažinti.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Turguje solistė ieško ne tik kiaušinių
Stadiono projektas – pasaka be galo
Premjerui – maksimalių išbandymų metas
