Jis suskaičiavo, kad nuo 2003 metų dujų kaina išaugo keturis kartus: nuo 83 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų iki 350 JAV dolerių. Siekdamas sumažinti elektrinės nuostolius, „Gazpromas“ dujas parduoda gerokai žemesne nei rinkos kaina. Tačiau anot A.Pranculio, to nepakanka nuostoliams kompensuoti.
Elektrinės vadovas prognozuoja, kad naująjį šildymo sezoną kauniečiams teks mokėti daugiau. Šiuo metu šilumos gamybos savikaina yra padidėjusi dvigubai. Maždaug tiek gali brangti ir šildymas.
Alternatyvos Kaunas neturi
Šiemet įsigaliojo naujos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, iki balandžio turėtų būti patvirtinta metodika, pagal kurią bus skaičiuojamos šilumos kainos. „Kauno termofikacijos elektrinė“ naują energijos gamybos kainą „Kauno energijai“ ketina pateikti balandį. Tuomet bendrovė kreipsis į Kainų komisiją, o ši įvertins, ar pateikti skaičiavimai yra pagrįsti. Jeigu komisija patvirtins kainą, apie ją bus paskelbta viešai. A.Pranculio nuomone, naujoji kaina greičiausiai įsigalios spalį.
Kainų komisija naują „Kauno energijos“ šilumos bazinę kainą tvirtina kiekvieną rugpjūtį. Bendrovės direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis patvirtino, kad šilumos kaina turėtų didėti, tačiau neskubėjo prognozuoti, kiek ji gali išaugti. Jis aiškino, kad galutinę kainą lems elektrinės skaičiavimai.
„Miestas turi tik vieną šilumos gamintoją – Termofikacijos elektrinę, kiti šaltiniai yra rezerviniai, todėl atsisakyti pirkti šilumą iš elektrinės negalėtume“, – įsitikinęs A.S.Matelionis.
Susitarimo vykdyti neskuba
Pasak Kauno miesto tarybos nario Jono Koryznos, šiuo metu vyksta derybos su Termofikacijos elektrinės atstovais dėl naujos šilumos tiekimo sutarties.
„Šilumos kaina nebuvo susieta su infliacija. Ieškome geriausio sprendimo, bet negaliu garantuoti, kad pavyks išsaugoti nepakitusią šilumos kainą“, – apgailestavo J.Koryzna.
Naujoji sutartis turėtų būti pasirašyta po dviejų trijų savaičių. „Gazpromas“ buvo įsipareigojęs nedidinti šilumos kainų mainais už galimybę atidėti investicijas į elektrinę. „Kauno termofikacijos elektrinės“ šeimininkai yra įsipareigoję per penkiolika metų į objektą investuoti mažiausiai 400 mln. litų.
Seimo narys Ramūnas Garbaravičius įsitikinęs, kad šilumos kainos augimui įtaką daro ne tik brangstančios dujos, bet ir vangiai vykdoma „Gazpromo“ investicinė politika. Bendrovė neskuba investuoti į modernesnius įrengimus, todėl šilumos gamyba lieka mažiau efektyvi ir brangesnė.
„Šilumininkai kainą gali išpūsti iki begalybės, o jų pareiškimas, kad šildymą reikia branginti dukart, rodo, kad, ko gero, to ir siekiama“, – pareiškė R.Garbaravičius. Jo nuomone, miesto valdžia turėtų įdėmiai peržiūrėti teisines galimybes ir pasistengti apginti kauniečių interesus.
Investicijos sieks milijardą
Iki šių metų į „Kauno termofikacijos elektrinę“ investuota 61,8 mln. litų. Iki 2011 metų žadama investuoti dar apie milijardą litų – planuojama pastatyti naują kombinuoto ciklo elektrinę. Bendra jos elektros galia sieks 350 megavatų, o šilumos – beveik 300 megavatų. Elektrinėje ketinama sumontuoti dujų turbinas, garo generatorius ir turbinas. Energijai gaminti bus naudojamos dujos, o kaip rezervinis kuras – dyzeliniai degalai.
Anot A.Pranculio, elektrinėje bus įdiegta moderni ir griežtus ES aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti energijos gamybos technologija. Į aplinką išmetamų teršalų kontrolę vykdys automatinė nepertraukiamo stebėjimo sistema.
Įgyvendinus projektą elektrinės energetinis efektyvumas padidės nuo 75,5 iki 84–88 procentų. Siekiant sumažinti aplinkos taršą, naujų kaminų minimalus aukštis buvo padidintas nuo 60 iki 80 metrų. Nustatyta, kad didžiausia tarša gali būti šiaurės vakarų kryptimi 600 metrų atstumu nuo elektrinės bei ties greitkeliu Vilnius– Klaipėda. Tačiau ji neviršys leistinų normų.
