Darbo užteks visiems
„Tokio dydžio objekto statyboje darbo užteks daugeliui bendrovių, – įsitikinęs įmonės „Kauno energetikos remontas“ generalinis direktorius Albertas Navickas. – Netgi nelaimėjusios atskirų statybos sričių rangovų pozicijų nemažai įmonių galės būti kviečiamos talkininkauti kaip subrangovai.“
„Kauno energetikos remontas“ ketina dalyvauti ir skelbiamuose pagrindinio rangovo konkursuose. „Mūsų įmonė nuo seno turi patirties dirbti atominėse elektrinėse, – pasakojo A.Navickas. – Sovietmečiu mūsų specialistai turėjo prižiūrėti Smolensko, Leningrado ir Ignalinos atomines elektrines. Ir dabar turime visus reikiamus leidimus dirbti atominės elektrinėse, parengtų darbui tokiuose objektuose specialistų.“
Užsakymais dalytųsi su konkurentais
Kauniečiai giriasi turintys patirties statyti naujas pastotes, tiesti elektros skirstymo linijas, diegti relių apsaugos technologijas, kurių reikės naujai jėgainei.
„Taip pat galime statyti dideles talpas saugoti radioaktyviam kurui, montuoti dideles metalo konstrukcijas, turime laboratoriją suvirinimo siūlėms kontroliuoti, – vardijo A.Navickas. – Ir dabar Ignalinos atominėje elektrinėje turime nemažai darbų.“
Pasak vadovo, kita tokio pobūdžio ir galimybių įmonė yra tik Visagine. „Jei minėtiems elektros įrengimų montavimo darbams vadovaus „Visagino energetikos remontas“, vis tiek būsime kviečiami jiems padėti. Ir atvirkščiai – neišsiversime be kolegų, nes prireiks didelių pajėgų“, – optimistiškai svarstė A.Navickas.
Projektuotojų požiūris santūresnis
Kita Kauno bendrovė „Hidroprojektas“ šiuo metu dalyvauja Ignalinos atominės elektrinės bloko uždarymo darbuose. Ši įmonė priklauso tarptautiniam koncernui „Sweco“.
„Būdami didelės kompanijos dalis turėtume galimybių ne tik dalyvauti atliekant statybos vietos geodezinius, topografinius tyrimus, statybos aikštelių, jų infrastruktūros projektavimo darbus, bet ir teikti pastatų, kitų inžinerinių objektų projektų rengimo paslaugas“, – teigė „Hidroprojekto“ generalinis direktorius Irmantas Gudonavičius.
Tačiau vadovas neatmetė tikimybės, kad pagrindinis rangovas jau turės savo projektuotojus.
„Mūsų pranašumas tėra tai, kad teikiame kelis kartus pigesnes paslaugas nei analogiškos užsienio kompanijos, – aiškino I.Gudonavičius. – Tačiau gali būti ir taip, kad rangovas nuspręs kviesti anksčiau atominių elektrinių statybose dalyvavusius projektuotojus, kurie viską atliks patys, be jokios vietos įmonių pagalbos.“
Kita vertus, jokia užsienio bendrovė statybos, montavimo darbams nesiveš savo technikos, jei jos ras Lietuvoje.
Pretendentai rikiuojasi į eilę
„Reaktoriui aušinti, kitiems poreikiams bus būtini vamzdynai, turės būti įrengtas didelis vandens ir šiluminės energetikos ūkis, o tokių darbų patirties mes turime“, – įsitikinęs Vilniaus bendrovės „Lietemas“ generalinis direktorius Zenonas Svetlikauskas.
Bendrovės „Montuotojas“ Panevėžio valdybos direktorius Antanas Katinas tikisi, kad įmonės specialistų paslaugų prireiks montuojant sudėtingus elektrinės įrengimus.
„Esame sumontavę daugelio šalies stambiausių įmonių įrengimus, atlikę didelių fabrikų rekonstrukcijas, – pasakojo vadovas. –
Todėl naujos elektrinės statyba mus labai domina ir būtinai dalyvausime panašių darbų konkursuose. Tam turime visus leidimus ir licencijas.“
Įgyta patirtis praverstų
Vienos didžiausių įmonių – Vakarų laivų gamyklos – generalinis direktorius Arnoldas Šileika taip pat neslėpė užmojų dalyvauti statant naująją šalies atominę elektrinę.
„Esame gana didelė įmonė, tačiau dalyvauti konkurse kaip pagrindinis statytojas tikrai nedrįstumėme, nes tam neturime pakankamai patirties. Vis dėlto galiu užtikrinti, kad konkurse bandysime dalyvauti kaip įmonė, statanti atskiras konstrukcijas bei siūlanti tokių paslaugų, kurių kitos bendrovės neteikia“, – patvirtino A.Šileika.
Kalbinti energetikai minėjo, kad naujosios jėgainės statyba būtų įkandama bendrovėms Panevėžio statybos trestas (PST), YIT, „Vėtrūna“ ir kitoms.
Šią savaitę PST oficialiai paskelbė esąs pasiruošęs dalyvauti būsimajame projekte. „Kol kas neturime jokių susitarimų dėl dalyvavimo projekte. Visi puikiai supranta, kad tai stambus objektas, todėl užsakymą statyti tikriausiai gaus stambi užsienio bendrovė, o mes galėtume būti tik subrangovai. Kad ir kaip ten būtų, šiuo projektu aktyviai domimės“, – sakė PST vadovas Dalius Gesevičius.
PST jau turi patirties įgyvendinant su atomine energetika susijusius projektus. Įmonė yra įvykdžiusi 19 mln. litų vertės Ignalinos atominės elektrinės užsakymą statyti skystų radioaktyviųjų atliekų saugyklą.
Įtiks ne visi
Vis dėlto kai kuriems verslo atstovams gali tekti nusivilti sulaukus neigiamo atsakymo. Bendrovės „Gargždų statyba“ statybos direktorius Petras Rimkus įsitikinęs, kad įmones, pajėgias pretenduoti į elektrinės statytojus, galima suskaičiuoti kone ant vienos rankos pirštų.
„Mūsų įmonės specialistai tikrai norėtų prisidėti statant atominę elektrinę, tačiau nemanau, kad pagrindinis statybų rangovas įsileis mažas organizacijas. Statytojas stengsis priimti tik galingas įmones, o tokių Lietuvoje nėra labai daug. Iš didesnių išskirčiau tik kokias 5 ar 6 bendroves“, – dėstė P.Rimkus ir pridūrė, kad jei jų bendrovė atitiks visas konkurso sąlygas, atrankoje būtinai dalyvaus.
„Ten, kur numatomas didelis pelnas, norinčiųjų dirbti tikrai atsiras. Dabar, kai statybos darbų mastas gerokai sumažėjo, įmonių, norinčių dalyvauti statybose, rasis vis daugiau. Nors mes ir mažai turime galimybių tapti elektrinės subrangovais, vis tiek bandysime, nes tikrai verta“, – sakė P.Rimkus.
Kiti bendrovių vadovai tvirtino, kad darbo pakanka ir Lietuvoje, todėl dalyvauti statybose neketina.
„Kol kas turime labai daug užsakymų, todėl įsitraukti į atominės elektrinės statybą neketiname“, – teigė įmonės „Hidrostatyba“ statybos direktorius Algimantas Gailius.
Nors įmonės, patekusios tarp atominės elektrinės statytojų, gali neblogai pasipelnyti, kalbintų bendrovių atstovai tvirtino, kad tokiame dideliame ir svarbiame projekte dalyvautų ne dėl pinigų, o dėl garbės.
„Žinoma, kad tai garbė. Vėliau galėtume sakyti, kad prisidėjome prie visos šalies gerovės“, – juokėsi P.Rimkus.
Rankoves raitojasi ir mokslininkai
Vyriausybė netrukus turėtų patvirtinti nacionalinę aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų rengimo 2008–2015 m. programą. Joje akcentuojama, kad jau dabar Lietuvoje trūksta branduolinės energetikos specialistų, o pradėjus statyti ir eksploatuoti naują atominę elektrinę jų poreikis dar labiau išaugs.
Kauno technologijos universitetas (KTU) kasmet parengia apie dešimt branduolinės energetikos specialistų, kurie vėliau tobulinasi Rusijos Obninsko atominės energetikos institute.
Pasak KTU studijų prorektoriaus Prano Žiliuko, jau susitarta su kai kuriomis Prancūzijos aukštosiomis mokyklomis, kad jose papildomų žinių galėtų semtis būsimieji naujosios Lietuvos atominės elektrinės darbuotojai. Planuojama, kad maždaug po metų įsikurs KTU Branduolinės energetikos centras.
Nedidelę dalį specialistų atominei elektrinei ketinama rengti ir Vilniaus universitete. Bendradarbiaujant su Fizikos institutu, čia planuojama įkurti Branduolinės energetikos fizikos ir aplinkosaugos studijų bei mokslinių tyrimų centrą.
Skaičiuojama, kad naujos elektrinės statybos parengimo, vykdymo, įrengimų komplektavimo, montavimo, derinimo ir kitiems darbams reikės iki 500 specialistų, o pastatytos elektrinės eksploatacijai – iki 600 darbuotojų. Iš 2009 m. planuojamos uždaryti Ignalinos atominės elektrinės ketinama perimti apie 40 proc. darbuotojų.
