Ūkio ministerija bei Seimo valdantieji kaskart pabrėžia, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti nacionalinio investuotojo į naują AE projektą, nes tai, be kita ko, būtų rimtu argumentu Lietuvai derantis dėl galimo IAE darbo pratęsimo po 2009 m.
Esą su EK būtų galima kalbėtis rimčiau, įrodant svarius Lietuvos ketinimus iš esmės spręsti savo energetinio saugumo problemas.
Premjeras G.Kirkilas savo ruožtu ne kartą yra pabrėžęs, jog besirengiant šioms deryboms su EK bus ruošiama speciali studija, kurioje būtų apžvelgta Lietuvos energetikos padėtis uždarius IAE.
G.Kirkilas dar praėjusią savaitę, atsakydamas į žurnalistų klausimus, teigė, jog tokią studiją artimiausiu metu ketinama užsakyti, skelbiant konkursą. Ją turėtų parengti Lietuvos energetikos institutas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
„(...) Yra techninė užduotis ir nustatyta data bus, matyt, skelbiamas konkursas, kviečiami... Derybas iš principo vykdome, pavyzdžiui, su ERPB, jie pradžioje lyg sutiko (atlikti studiją – DELFI), dabar lyg ir pradėjo abejoti, bet studiją mes padarysime greitai, per mėnesį. Mūsų tikslas tą studiją padaryti, kad kovo - balandžio mėnesį būtų galima ją jau pateikti EK", - praėjusią savaitę aiškino G.Kirkilas.
Nors paaiškėjo, kad studija jau yra atlikta ir pateikta praėjusių metų pabaigoje.
Susikirto Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos
Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir Ūkio ministerijai nesuderinus veiksmų nuspręsta atskiros studijos, įvertinančios Lietuvos energetinį saugumą po 2010 metų, nebeužsakyti, tačiau bus prašoma per porą mėnesių papildyti dar gruodį baigtą studiją. Trečiadienio kelių Seimo komitetų posėdyje darkart susikirto abiejų ministerijų pozicijos. URM, atsakinga už studijos konkurso paskelbimą ir sąlygų parengimą, tikina apie rengiamą studiją nežinojusi, tuo tarpu Ūkio ministerijos atstovai tvirtina, kad pernai pateiktoje studijoje atnaujinti 2003 metais pateikti duomenys ir URM apie ją buvo informuota dar lapkritį.
DELFI primena, kad dar lapkričio pradžioje Vyriausybės Strateginio planavimo komitete buvo pritarta studijos dėl Lietuvos energetinio saugumo rengimui, tuo pat metu Ūkio ministeriją jau buvo pasiekęs ERPB iniciatyva parengtos panašios studijos projektas.
„URM tik gruodžio pabaigoje tapo žinoma, kad dalyvaujant ERPB bankui už Ignalinos uždarymo fondo lėšas buvo atliktos išsamios Lietuvos elektros ir Šiaurės Baltijos regiono dujų sektoriaus studijos.(...) Atsižvelgiant į šias aplinkybes, URM duomenimis, ERPB neketina inicijuoti dar vienos studijos, susijusios su Lietuvos energetikos sektoriumi", - rašoma URM sekretoriaus Žygimanto Pavilionio rašte Seimo Europos reikalų komitetui (ERK).
URM ir siūlė komitetui prašyti parengti atskirą išvadą dėl Lietuvos energetinio saugumo po IAE uždarymo.
„Nematyti aiškumo dėl veiksmų"
Anot kai kurių posėdžio dalyvių, trečiadienį bendrame kelių Seimo komitetų posėdyje buvo pateiktas, tačiau neapsvarstytas URM parengtas veiksmų planas deryboms su EK dėl IAE darbo pratęsimo.
„Yra planas, kada vyks Europos renginiai, kuriuose reikėtų pristatyti Lietuvos poziciją, bet kaip tai reikėtų padaryti, iki šiol nėra iki galo aišku", - po posėdžio dokumentą kritikavo ERK pirmininkas Andrius Kubilius.
„Paraginome Vyriausybę dėl studijos, kurią reikia užsakyti. Dėl studijos yra tam tikro nesusikalbėjimo tarp atskirų Vyriausybės institucijų, ERPB yra parengęs studiją, reikia prašyti, kad ją atnaujintų arba atsakytų į tam tikrus klausimus. Juos buvo galima užduoti praėjusių metų spalį- lapkritį", - tvirtino jis.
A. Kubiliaus teigimu, kol kas dėl Vyriausybės veiksmų „darosi neramu", nes nematyti aiškumo, kada ir kokie veiksmai bus atliekami siekiant pratęsti II IAE bloko darbą.
DELFI primena, dar rudenį keli Seimo komitetai įpareigojo Vyriausybę užsakyti studiją, įvertinančią Lietuvos ekonominį saugumą nuo 2010 metų.
Informacija, surinkta šioje studijoje, turėjo tapti argumentais, įtikinant EK leisti pratęsti IAE darbą.
Tąkart tvirtinta, kad po IAE uždarymo Lietuva bus priklausoma nuo Rusijos energetikos, dėl to ji gali esą pradėti diktuoti nepagrįstai dideles kainas. Be to, Lietuvai gali trūkti elektros, dujų, bus sunku užtikrinti tiekimo patikimumą. Dėl šių priežasčių sumažės šalies ekonomikos konkurencingumas.
Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė po posėdžio trečiadienį patvirtino žurnalistams, kad ERPB yra institucija, kuria „EK pasitiki", todėl jo dar bus prašoma praplėsti studiją nagrinėjant elektros tiekimo patikimumo aspektą.
Jos manymu, realiausia galimybė pradėti derybas su EK dėl IAE darbo pratęsimo yra tik galutinai sutarus su visais tarptautiniais partneriais dėl naujos jėgainės statybos.
IAE darbą norima pratęsti iki tol, kol Lietuva įsijungs į Europos energetikos ir dujų rinkas ir pastatys naują atominę jėgainę.
Seimas pavasarį yra priėmęs rezoliuciją dėl IAE darbo pratęsimo.
Lietuva, vykdydama įsipareigojimus ES, pirmąjį IAE bloką uždarė paskutinę 2004 metų dieną, antrasis savo darbą turi baigti 2009 metų pabaigoje.
Prognozuojama, kad uždarius IAE elektra vartotojams brangs maždaug 40 proc. ir Lietuva taps dar labiau priklausoma nuo rusiškos energijos. Naująją atominę jėgainę tikimasi pastatyti iki 2018 metų.
