Tėvynės sąjungos vadovas, Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius teigė, jog derybininkų darbą įvertintų minimaliu pažymiu ir tuo pačiu teigė nežinąs, ką vertinti, nes ūkio ministras tebetvirtina, jog derybos dėl nacionalinio investuotojo dar nėra baigtos.

Anot A.Kubiliaus, konservatoriai nepritars Vyriausybės siūlomai ypatingai skubai svarstant Atominės elektrinės įstatymo pataisas, kuriomis, atsižvelgiant į derybų rezultatus būtų pakeistas nacionalinio investuotojo steigimo modelis – ne „Lietuvos energijos“ pagrindu, o naujos patronuojančios bendrovės pagrindu.

Be to, konservatoriai užsimena apie galimybę viso Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kai kurių atominės elektrinės įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Miglos daugiau nei aiškumo

„Mes čia ilgai aiškinomės ir suvokėme, kad derybos yra nebaigtos ir susidaro vaizdas, kad ir pats ministras nenori būti siejamas su tuo produktu, koks yra siūlomas Seimui“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.

Anot jo, iš derybininkų pasiekto dabartinio rezultato, pagal kurį siūloma kurti nacionalinį investuotoją įsteigiant naują patronuojančią bendrovę, lieka neaišku, ar „Leo LT“ vardu pavadinta bendrovė būtų įsipareigojusi statyti naują atominę elektrinę.

„Tos abejonės lieka esminės – vardan ko yra kuriamas tas „liūtas“, nes jei naujos atominės elektrinės statybos garantijos yra tik, kaip įvardijo Vyriausybės derybininkai, tikėjimas, tai tokiu tikėjimu mes tikrai negalime paremti savo apsisprendimo. Tai žodiniai nei Vyriausybės nei „NDX energijos“ patikinimai mūsų neįtikina, kad to tikslo (naujos AE – DELFI) tikrai bus siekiama“, - teigė A. Kubilius.

Anot konservatorių vadovo, Vyriausybės įgalioti derybininkai nepateikė aiškaus atsakymo į esminį klausimą – kaip bus suderintas „Leo LT“ akcininkų sutarties projekte įvardintas pagrindinis bendrovės tikslas siekti naudos sau, t.y. bendrovės akcininkams bei valstybės strateginiai tikslai numatyti Atominės elektrinės įstatyme – naujos AE statyba ir elektros tiltų statyba į Vakarus.

Sutarčių projekte, anot A. Kubiliaus, iš esmės nenumatytos garantijos, kad minėtų strateginių tikslų, dėl kurių ir kuriamas nacionalinis investuotojas, bus siekiama, o numatyti vadinamieji saugikliai „labiau apsaugo privataus investuotojo interesus, o ne valstybės interesus“.

Ūkio ministras Vytas Navickas savo ruožtu sutiko, jog kai kurias sutarčių projektuose numatytas formuluotes galima būtų griežtinti, nors primygtinai tvirtino, jog ir dabar projektuose numatytų garantijų bei saugiklių esą pakanka.

Kaip viena pagrindinių garantijų V. Navickas įvardijo tai, jog kontrolinį „Leo LT“ akcijų paketą valdys valstybė, kuri esą ir diktuos pagrindines sąlygas, be to, įsipareigojimai dėl naujos AE statybos bei elektros jungčių į Vakarus įrašyti Atominės elektrinės įstatymą, kurį bus privalu vykdyti.

Klausiamas, kokios sankcijos būtų numatytos, jei trečdalį nacionalinio investuotojo akcijų turėsiantys „NDX energijos“ valdomi VST nesilaikys įstatymuose ar sutartyse numatytų strateginių įsipareigojimų, V. Navickas teigė, jog tokiu atveju smuktų bendra „Leo LT“ vertė ir visi akcininkai patirtų nuostolių. Taigi privataus kapitalo bendrovė siekdama ekonominės naudos būtų suinteresuota dalyvauti naujos AE ir elektros tiltų statybos projektuose.

Tačiau Ūkio ministras gūžčiojo pečiais klausiamas, ką darys, jei siekdama svarbiausiojo tikslo – naudos sau NDX energija atsisakys kitų tikslo - statyti naują atominę elektrinę, vietoj to pasirinkdama kitą galimai pelningesnę alternatyvą – pirkti pigesnę elektros energiją iš Rusijos.

Ministras neatsakė, kaip tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas tarp pagrindinių „LEO LT“ akcininkų galintis kilti ginčas.

S.Spėčius „atviravo“ apie VST nacionalizavimą ir fiktyvius saugiklius

Premjero patarėjas Saulius Spėčius ketvirtadienį prakalbo, jog pagrindinis Atominės elektrinės įstatymo tikslas – „NDX energijos” valdomų VST įjungimas į bendrą energetikos įmonių grupę, kas iš esmės reikštų VST nacionalizavimą.

S.Spėčius aiškino, jog nacionalizavimas – visame pasaulyje pripažinta civilizuota procedūra, tačiau Lietuvoje ji esą negali būti taikoma, nes valstybei tai gali itin brangiai kainuoti.

„Jei mes eitume nacionalizavimo keliu – tai visame pasaulyje civilizuota procedūra nacionalizacija, bet esminis momentas visuomet būna kaina. Jei mes pradėtume galvoti, kokia būtų kaina... Bet, pavyzdžiui, gal NDX energija jau turi pasiūlymą parduoti akcijas iš „draugiškos“ kaimyninės šalies ir už gerokai didesnę kainą“, - svarstė premjero patarėjas.

S.Spėčius dalijosi „atvirumu“ ir dėl kai kurių kitų Vyriausybės atstovų su „NDX energija” suderėtų detalių, pripažindamas, jog vienas vadinamųjų „saugiklių“ yra skirtas „populistams patenkinti“.

S.Spėčius taip apibūdino vieną iš sutarčių projektų „saugiklių“, numatant, kad NDX energija dvejus metus po „LEO LT“ įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. iš savo 38 proc. akcijų dalies, o kitos 5 proc. akcijų dalies privatus investuotojas negalės parduoti iki 2015 metų. Pastaroji 5 proc. akcijų dalies pirmumo teise turėtų būti pirmiausia parduodama valstybei, taip valstybės dalį nacionalinio investuotojo bendrovėje padidinant iki blokuojančio dviejų trečdalių akcijų paketo.

Finansų ir energetikos analitikas Raimundas Kuodis teigė, jog su nacionalizavimu vadinamasis „trigalvio slibino“ projektas, pervadintas projektu „LEO LT“, nieko bendro neturi.

„Kas nacionalizavo ką - ar Troja arklį, ar arklys Troją?“, - DELFI ketvirtadienį sakė R.Kuodis.

R.Kuodis anksčiau minėtą projektą ne kartą yra vadinęs „amžiaus afera“.

Konservatorė Rasa Juknevičienė teigė po premjero patarėjo S.Spėčiaus pasisakymų galiausiai įsitikinusi, jog daugelio ekspertų išsakyta kritika dėl vykdomo „trigalvio slibino“ projekto – visiškai pagrįsta.

„Man dabar atsiskleidė, kad iš esmės šis projektas vyksta ne todėl, kad norima pastatyti atominę ar sujungti Lietuvos energetiką su Europos tinklais, bet siekiama gauti daug pinigų. Kodėl taip nekorektiškai visas procesas vyksta? Kokį spektaklį mes matome pastaruosius pusę metų, kuris purto ir visą politinę sistema? Negi nėra politiškai korektiškesnių galimybių?“, - frakcijos susitikime su V.Navicku kalbėjo R.Juknevičienė.

V.Navickas entuziazmu nedega

V.Navickas žurnalistams aiškiai neatsakė, kaip Vyriausybė elgtųsi, jei nesulauktų Seimo pritarimo ir siūlomoms įstatymų pataisoms ir parengtų sutarčių projektams.

Vyriausybė, anot ministro, gerbtų bet kokią nuomonę, kokią bepareikštų Seimas.

O paklaustas, kiek balsų Vyriausybei reikėtų Seime siekiant palankių sprendimų, V.Navickas atsakė atsainiai: „Kiek balsų bus, tiek bus gerai“.

„Išeina, kad derybų nebaigėt ir gal nelabai ir norite baigti. (...) Aš taip ir nepajutau, kad jūs turėtumėt aiškią savo poziciją visais esminiais klausimais, kad jūs tai gintumėt, apšauktumėt mus, kad mes čia klystame, gal čia jūsų natūra graži ir gera, bet iš tiesų argumentų įtikinančių nesulaukėme“, - V.Navickui priekaištavo A.Kubilius.

Praėjusią savaitę Vyriausybė apsisprendė pritarti bendrovę VST valdančios „NDX energijos" reikalavimui „Leo LT" kurti naujos patronuojančios bendrovės, o ne „Lietuvos energijos" pagrindu.

Jei Seimas pritars teikiamoms įstatymo pataisoms, AB „Rytų skirstomieji tinklai", VST ir „Lietuvos energija" taptų antrinėmis „Leo LT" įmonėmis, o privačiai bendrovei „NDX energija" turėtų tekti 38,3 proc. patronuojančios bendrovės akcijų. „ NDX energija" turės blokuojantį akcijų paketą, o Vyriausybei priklausys 61,7 proc. nacionalinio investuotojo bendrovės akcijų.

Atominės elektrinės įstatymo pataisos, numatančios, kad nacionalinio investuotojo formavimas būtų vykdomas ne „Lietuvos energijos“ pagrindu, o patronuojančios bendrovės pagrindu, jau yra pasiekusios Seimą ir jau kitą savaitę gali būti pradėtos svarstyti.

Seimui taip pat bus pateiktas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo prašoma parlamento pareikšti nuomonę dėl derybų rezultatų principinių nuostatų: dėl nacionalinio investuotojo įstatinio kapitalo ir akcijų pasiskirstymo tarp akcininkų, dėl „Leo LT" veiklos tikslo ir uždavinių, dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės (HES) atskyrimo nuo „Lietuvos energijos" ir dėl disponavimo nacionalinio investuotojo akcijomis.

Ministrų kabinetas prašo Seimą įstatymo pataisas svarstyti ypatingos skubos tvarka, o ūkio ministras Vytas Navickas vylėsi, kad jos bus priimtos sausį.

„Leo LT" sutarties projekte numatyta, kad 24 mėnesius po bendrovės įsteigimo, „NDX energija" neturės teisės parduoti 33,4 proc. akcijų. Taip pat sutarta, kad iki 2015 metų 5 proc. „Leo LT" akcijų – šiek tiek daugiau nei Vyriausybei trūksta iki 2/3 bendrovės akcijų prieš „NDX energijai" parduodant bus pasiūlyta Vyriausybei.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją