Pasak Liudviko Ragauskio, „Konstitucinių teisių gynimo agentūros“ direktoriaus, įstatyme kuriant nacionalinį investuotoją numatytos išskirtinės teisės „NDX energijai“.

Be to, šis teisės aktas prieštarauja ir tarptautinėms teisės normoms bei Lietuvos prisiimtiems įsipareigojimams.

Kaip sakė L. Ragauskis, stodama į Europos Sąjungą Lietuva pasižadėjo restruktūrizuoti energetikos ūkį – atskirti elektros gamintoją, perdavėją ir skirstytoją.

Tačiau Atominės elektrinės įstatymas, kuriame numatyta sukurti nacionalinį investuotoją, tam prieštarauja.

Anot pilietininkų, priimant visai šaliai svarbų sprendimą reikėjo skelbti referendumą.

Jis galėjo būti patariamasis, jei nenorėta rinktis privalomojo. Tačiau, kaip teigė L. Ragauskis, šia teise nepasinaudota.

„Nauja atominė elektrinė ne vienai kartai uždeda finansinę naštą. Juk atominė elektrinė nebus tik privatininkų reikalas.

Tad referendume buvo galima klausti, ar Lietuvos piliečiai prisiims atsakomybę statant atominę elektrinę“, – kalbėjo L. Ragauskis.

Ridas Jasiulionis, „Konstitucingumo piliečių tarybos“ narys, mano, jog Vyriausybės reakcija į privačios bendrovės ultimatumą, paskelbtą likus vienai dienai iki derybų dėl nacionalinio investuotojo pradžios, rodo, jog šis klausimas sprendžiamas ne valstybės naudai.

„Kai privati bendrovė nusprendė, jog įstatymas jiems netinka, Vyriausybė atsakė, kad derybų procesui tai nesutrukdys ir kad Seimas įstatymą gali greitai pakeisti.

Vietoj to, Gediminas Kirkilas galėjo įpareigoti darbo grupę parengti įstatymą, leidžiantį kurti nacionalinį investuotoją be privačios bendrovės“, – kalbėjo R. Jasiulionis.

Jis mano, kad pilietininkų pozicija, esą Atominės elektrinės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, bus kritikuojama.

R. Jasulionis spėja, kad oponentai aiškins, jog taip mano žmonės, kurie nenori energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.

Tačiau Atominės elektrinės įstatymas, R. Jasulionio manymu, visuomenę pastato į keistą padėtį: ji bus priklausoma arba nuo Rusijos, arba nuo kuriamo monopolisto.

„Juk priklausomybės nuo Rusijos galima atsikratyti ir nemonopoliniais, nediskriminaciniais būdais“, – teigė R. Jasulionis.

„Konstitucinių teisių gynimo agentūra“ ketina sprendimus, sakančius, jog Atominės elektrinės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, pagrįsti teisiškai.

Vėliau kreipsis į Seimo narius ar patį Prezidentą, kad šie prašytų Konstitucinio teismo išaiškinti, kur Atominės elektrinės įstatymas prasilenkia su svarbiausiuoju šalies įstatymu.

„Yra ir įprastinis teismų kelias iki Konstitucinio teismo. Galvojame ir apie tai, kad eisime iki Europos Teisingumo teismo“, – kalbėjo L. Ragauskis.