Jauni, vieniši, ambicingi profesionalai, dirbantys Londono centre, tokiais prašymais kasdien bombarduoja Siobhan Copland pašto dėžutę. Jaunystėje jie zulino suolus konkurencinguose universitetuose ir iki vėlumos užsisėdėdavo biuruose. Į ketvirtą dešimtį daugelis įžengia sukūrę įspūdingą karjerą, tačiau jų gyvenime kai ko trūksta – meilės. Dabar, ilgai ir nuobodžiai naršę „Hinge“, „Bumble“ ir „Tinder“ programėles, šie vyrai ir moterys, palyginti su ankstesnėmis kartomis, tapo gerokai išrankesni rinkdamiesi partnerį, su kuriuo galėtų dalytis likusiu gyvenimu.

S. Copland agentūros „Cupid in the City“ klientai kelia itin griežtus kriterijus. Jiems rūpi ne tik išvaizda ir asmenybė – labai svarbu rasti žmogų, kuris būtų toks pat ambicingas, kaip ir jie. Ypač tai rūpi moterims.

„Šie žmonės sunkiai dirbo, kad pasiektų dabartinę karjeros poziciją, todėl jų kartelė iškelta aukštai“, – sako S. Copland. Vienas klientas jai pasiūlė 25 tūkst. svarų sterlingų premiją, jei ši sugebės surasti jam žmoną.

Pažinčių programėlių paradoksas