Vartojimo prekių milžinės likusios Rusijoje: kodėl pažadai išeiti iš rinkos nebuvo ištesėti

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą praėjo beveik metai, tačiau Maskvoje pirkėjai vis dar gali įsigyti „Activia“ jogurto, „Oral-B“ elektrinių dantų šepetėlių ir „L'Oréal“ serumų. Kai kurie produktai liko iš tų laikų, kai prezidentas Vladimiras Putinas dar nebuvo pasiuntęs karių per sieną, tačiau dalis Amerikos ir Europos bendrovių, turinčių padalinių šioje atstumtoje valstybėje, daugelį prekių ir toliau tiekia.

O jei šios įmonės, susidūrusios su teisinėmis ir reputacinėmis rizikomis persigalvotų dėl pasilikimo šalyje, jų gali laukti dar vienas iššūkis: Kremlius brangina išvykimo sąlygas.

Nors Vakarų sankcijos kasdienio vartojimo sektoriui nėra taikomos, Rusijos bankams ir fiziniams asmenims galiojantys apribojimai apsunkina veiklą šalyje. Grupėms, kurios atvirai pareiškė savo sprendimą likti, pavyzdžiui, „Colgate“, „Procter & Gamble“ ir „L'Oréal“, tenka visomis išgalėmis balansuoti: joms reikia apsaugoti savo pelningumą ir vietos darbuotojus, išlaikyti savo pozicijas svarbioje rinkoje ir kartu išvengti moraliai susikompromitavusios įmonės įvaizdžio, net jei moka mokesčius Kremliui.

Pavyzdžiui, postą paliekantis „Unilever“ generalinis direktorius Alanas Jope‘as teigė jaučiantis atsakomybę už 3000 darbuotojų Rusijoje ir nenorįs, kad keturios šalyje esančios „Unilever“ gamyklos patektų į prokremliškų magnatų ar pačios valstybės rankas.

Ketvirtadienį „Carlsberg“ perspėjo apie galimą riziką: Rusijos valdžios institucijos gali nacionalizuoti verslovę, kad išlaikytų ikikarinį darbuotojų lygį, jei įtartų, kad iš jos sąmoningai atimama vertė. Reaguodamas į tokį įspėjimą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atkreipė dėmesį į galiojančius darbo įstatymus, kuriais siekiama apsaugoti darbuotojus Rusijoje. „Tai ilgas procesas“, – pridūrė jis.