Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas, kreipęsis į pasaulio lyderius COP27 klimato kaitos konferencijoje Egipte, pavadino tai įvykių konvergencija, kuri gali besivystančias šalis įstumti į „skolos spąstus“. Valstybės, kurios aktyviai skolinosi tuo metu, kai palūkanų normos buvo žemos, dabar sunkiai pajėgia finansuoti projektus, kurie padidintų jų atsparumą ekstremalioms oro sąlygoms, tad ateityje jų laukia dar didesnės skolinimosi išlaidos.

Vienas iš pavyzdžių – Pakistanas, kurio beveik trečdalį teritorijos šią vasarą užliejo potvynis ir kuris atsidūrė ant nemokumo ribos. Šalis gavo 1 mlrd. JAV dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo, kad galėtų susitvarkyti su potvynio padariniais, tačiau skaičiuojama, kad bendra žala siekia apie 32 mlrd. JAV dolerių, o šalis iki 2023 m. birželio turi padengti dar 3 mlrd. JAV dolerių skolos, praneša „Bloomberg Economics“.

Labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų šalių lyderiai seniai tvirtina, kad tos valstybės, kurios išmeta daugiausiaa teršalų, turėtų padengti didžiąją dalį išlaidų už klimato kaitos švelninimą ir adaptaciją, tačiau turtingos šalys nesilaiko besivystančiam pasauliui duoto pažado kasmet skirti 100 mlrd. JAV dolerių klimatui finansuoti. Nors paskolos, gautos iš pavienių šalių ir plėtros finansavimo organizacijų, iš dalies padėjo užpildyti atotrūkį, besivystančioms rinkoms tenka pasikliauti obligacijų rinkomis.