Trečiadienį trims dienoms buvo sustabdytas transportavimas „Nord Stream“ dujotiekiu, kuris yra pagrindinis gamtinių dujų šaltinis Europos Sąjungai, ir plačiu mastu nerimaujama, kad Maskva atras dar vieną dingstį suvaržyti tiekimą, regionui tampant priklausomu nuo oro sąlygų.
Likus kelioms valandoms iki planuoto tiekimo nutraukimo, bendrovė „Gazprom PJSC“ pasėjo nerimą, kai informavo Prancūzijos komunalinių paslaugų įmonę „Engie SA“, jog nuo ketvirtadienio dėl nesutarimų, susijusių su mokėjimais, bus stabdomi pristatymai. Tokiu žingsniu tiekimas į žemyną dar labiau mažinamas, Maskvai keršijant už sankcijas, įvestas dėl invazijos į Ukrainą.
„Kaip ir tikėjomės, Rusija dujas naudoja kaip karo ginklą, – trečiadienį pareiškė Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher. – Turime visas priemones, kad išspręstume šią situaciją ir išgyventume žiemą.“
Pagal blogiausią scenarijų regionui dujų tiekimas būtų nutrauktas visiškai, o orai anksti atšaltų. Esant nedaug prieinamų alternatyvių tiekimo šaltinių, smarkiai išaugusi šildymo paklausa gali sukelti kainas iki naujų aukštumų, o tokia situacija gali išprovokuoti socialinius neramumus ir tapti Europos ryžto remti Ukrainą išbandymu.
Anot „Gazprom“, „būtini“ techninės priežiūros ir patikrinimų darbai „Nord Stream“ dujotiekio kompresorių stotyje. Tai naujausia „katės-pelės“ žaidimo tarp Kremliaus ir Europos dalis, nes laipsniškai mažinant tiekimą stiprėja įtampa energetikos rinkose ir visoje ekonomikoje. Darbai atliekami praėjus vos kelioms savaitėms po ilgesnio uždarymo šią vasarą ir artėjant vėsesniems rudeniškiems orams.
Kremlius beda pirštu į Europą, aiškindamas, kad sankcijos yra vienintelė kliūtis tiekti dujas „Nord Stream“ vamzdynu. Padėtį dėl atsarginės turbinos, kuri galėtų padidinti tiekimą, tebegaubia nežinia, Maskvai ir Berlynui ginčijantis, kokių dokumentų reikia, kad ją būtų galima grąžinti į Rusiją.
„Garantuojama, jog išskyrus technines problemas, kurias nulėmė sankcijos, niekas netrukdo“ tęsti dujų tiekimą, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot operatorės, srautai „Nord Stream“ vamzdynu buvo sustabdyti trečiadienio ryte. Kainos rodo, kad rinkoje įžvelgiama 30 proc. tikimybė, jog tiekimas per pagrindinę Europos dujų jungtį su Rusija nebus atstatytas net ir smarkiai sumažėjusiu pastarųjų savaičių lygiu, teigia britų tyrimų įmonės „Energy Aspects Ltd.“ dujų analitikas Leonas Izbickis.
Vokietija atsidūrė šios krizės epicentre. Būtent čia „Nord Stream“ jungiasi su Europos dujų tinklu, o šalies namų ūkiai ir gamyklos yra smarkiai priklausomi nuo šio kuro po kelis dešimtmečius vyraujančios priklausomybės nuo rusiškos energijos. Bet dabar šalis yra geriau pasirengusi įveikti naują dujų tiekimo sumažinimo raundą, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Vokietijos federalinių tinklų agentūros prezidentas Klausas Muelleris.
„Dujų saugyklos pripildytos beveik 85 proc., o dujas galime saugoti ir žiemą“, – trečiadienį teigė jis.
Didžiausiai Europos ekonomikai būtina bent 20-čia procentų sumažinti dujų vartojimą ir užsitikrinti papildomą tiekimą artėjančiam šildymo sezonui, praėjusią savaitę laikraščiui „Muenchner Merkur“ sakė K. Muelleris.
„Jeigu mums tai pavyktų, galbūt galėsime išgyventi ateinančią ir dar vieną žiemą, – sakė jis. – O jeigu nepavyktų, gali būti sudėtinga.“
Vokietija sparčiai pildo savo dujų saugyklas, bet net ir pasiekus šalies užsibrėžtą tikslą – 95 procentus, būtų padengtas mažiau nei trijų mėnesių šildymo, pramonės ir elektros energijos poreikis, tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą visiškai, teigė K. Muelleris. Jo vadovaujama agentūra, šalies energetikos reguliavimo institucija, žinoma kaip „BNetzA“, kontroliuotų dujų paskirstymą, jeigu būtų paskelbta nepaprastoji padėtis.
