Šeimos skirtingose šalyse tikina: praeitais metais buvo sunku, bet šiemet dar sunkiau

Kai praėjusį birželį Nafisat Ekerin savaitinė sąskaita už maisto prekes išaugo iki 20 000 nairų (prieš metus ji dar siekė 12 000) (nuo 28,05 iki 46,74 Eur), penkių asmenų šeimai teko gerokai apkarpyti racioną: mažiau kiaušinių ir pupelių, vandeniu atskiesta kakava, jokių vaisių mažyliui. Pradėjusi maldauti turgaus prekeivių sumažinti kainas, kad galėtų išmaitinti vaikus, mados kūrėja iš Lagoso (Nigerija) manė, kad blogiau būti jau nebegali.

Paaiškėjo, kad gali. Per pastaruosius metus Nigerijos valiuta dar labiau nuvertėjo, o maisto kainos pakilo dar 21 proc., tad tokiems namų ūkiams kaip jos tenka dar labiau susiveržti diržus ir imtis dar griežtesnės dietos.

„Dabar mano maisto biudžetas dvigubai didesnis, todėl išleidžiu apie 40 000 nairų (93,48 Eur), ir vis tiek nepavyksta visko gauti“, – skundėsi 37-erių metų N. Ekerin, kurios šeima gyvena iš jos ir vyro atlyginimų. Jos vaikai nuolat prašo duonos, kuri dabar parduodama mažesnėmis pakuotėmis už brangiau. Kartais, šeimai papusryčiavus ryte, pietus jie tiesiog praleidžia ir laukia vakarienės. „Valgai ne tai, ko tau norisi, o tai, ką gali gauti.“

Jos šeima – viena iš kelių šeimų Nigerijoje, Indijoje, Brazilijoje ir JAV, kurias „Bloomberg“ pakalbino praėjusių metų birželio–rugpjūčio mėnesiais, klausinėdamas apie pokyčius ir aukas, kurių teko griebtis, kad kylant kainoms namiškiai būtų pamaitinti. Paaiškėjo, kad anuometinė maisto infliacija, atrodžiusi sunkiai suvokiama, tebuvo pradžia.

Praėjus metams nuo interviu visame pasaulyje stebimas darbo jėgos trūkumas ir sparčiai kylančios energijos kainos, jau nekalbant apie Rusijos karą Ukrainoje – dėl šių priežasčių būtiniausių maisto produktų pasaulinės kainos pasiekė naujus rekordus, įsukdamos šeimų finansus ir mitybą į beprotišką karuselę.