Praėjus vos metams po bankų krizės ir jo „Level One“ nekilnojamojo turto imperijos griūties, austras plukdė būrį finansininkų ir nekilnojamojo turto magnatų iš Kanų į Sen Tropezą savo greitaeigiu kateriu, teigė kartu plaukę šaltiniai, išsakę pageidavimą išlikti anonimais, kalbant jautriomis temomis. Perėmęs vairą iš kapitono, jis nuplukdė visus į 55 klubą, populiarią vietą, ypač pamėgtą įžymybių bei karališkosios šeimos atstovų. Anot šaltinių, ten prie jų prisijungus dar daugiau turtingų žmonių, šampano sąskaita siekė dešimtis tūkstančių eurų.
Toks stereotipas pažįstamas tiems, kurie pastarąjį dešimtmetį dirbo su „Adler“, sunkumų blaškoma nekilnojamojo turto įmone, kurios dalis priklauso C. Canerio žmonai ir kurią magnatas anksčiau konsultavo.
Vakarėliai Prancūzijos Rivjeroje ir kelionės jachtomis – tai tik keletas būdų, kaip įmonė mėgino padaryti įspūdį finansininkams, parėmusiems jos pakilimą iš nežinomybės – su 50 mln. eurų (51 mln. JAV dolerių) vertės nekilnojamojo turto 2013-aisiais – iki vieno iš didžiausių išnuomojamo būsto savininkų Vokietijoje pozicijos, teigė gerai įmonę pažįstantys šaltiniai, paprašę anonimiškumo.
Siekiant užtikrinti „Adler“ prieigą prie finansinių rinkų buvo daug svarbesnių dalykų nei tokios kelionės, tai maždaug 120 mln. JAV dolerių vertės slankiojančių mokesčių, sumokėtų prestižiniams bankams, kurie 2017-2021 metų laikotarpiu padėjo įmonei ir jos padaliniams parduoti obligacijų už 8 mlrd. eurų, rodo skolų prospektuose pateikti duomenys. Siūlomi atlygiai bankams „JPMorgan Chase & Co“, „Deutsche Bank AG“, „Barclays Plc.“ ir „Goldman Sachs Group Inc.“ buvo didesni nei įprasta už tokio pobūdžio paslaugas.
