Tarptautinių atsiskaitymų bankas neseniai atkreipė dėmesį, kad pragyvenimo išlaidų mechanizmai, susiejantys atlyginimų augimą su vartotojų kainų didėjimu, grasina ir vėl sugrįžti, ir perspėjo, kad tai gali prisidėti prie potencialios darbo užmokesčio ir kainų spiralės.

Vadinamasis indeksavimas, nors vis dar populiarus tokiose šalyse kaip Belgija ir Kipras, infliacijai normalizavusis tapo nebemadingas. Tačiau jis tebėra politikos formuotojų galvos skausmas dėl savo gebėjimo pratęsti ir sustiprinti kainų kilimo šuolius, kai palūkanų normos visame pasaulyje jau ir taip agresyviai didinamos.

Pabrėždama susirūpinimą dėl nykstančios perkamosios galios, Europos centrinio banko darbuotojų profsąjunga pareikalavo padidinti darbo užmokestį, atsižvelgiant į euro zonos infliaciją, kuri šiuo metu siekia rekordinius 7,4 proc., arba trigubai daugiau už oficialų tikslą.

Nors prezidentė Christine Lagarde reikalavimą atmetė, ECB nėra vienintelis, sulaukiantis tokių idėjų.