Kremliui reikalaujant, kad jo klientai Europoje už kurą, nuo kurio priklauso penktadalis regione pagaminamos elektros energijos, mokėtų rubliais, susidarė aklavietė, o laikrodis tiksi.

Europos Sąjunga tvirtina, kad tokiu dekretu pažeidžiamos sankcijos ir suteikiama daugiau galių Rusijai. Penktadienį ji pasiūlė alternatyvą, pagal kurią mokėjimo rubliais būtų išvengta.

Tačiau tai Maskvai, panašu, kad netinka. Jau sustabdžiusi dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, Rusija tokiu pat žingsniu pagrasino ir kitoms šalims, jei valstybinis koncernas „Gazprom“ mokėjimų negaus rubliais.

Atsisakydami prezidento Vladimiro Putino mokėjimo sąlygų ir išbandydami jo grasinimus užsukti kranelius, Europos pirkėjai „susidurtų su labai realia tiekimo nutraukimo rizika“, sakė Katia Jafimava, Oksfordo Energijos tyrimų instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė.

Dėl tokio geopolitinio „kas kietesnis“ žaidimo Europa gali būti priversta normuoti energiją – pirmą kartą nuo aštuntojo dešimtmečio naftos krizės. 

Vokietija, kaip didžiausia rusiškų dujų vartotoja Europoje, yra labiausiai pažeidžiama, tačiau neigiami padariniai būtų jaučiami visame žemyne ir už jo ribų. 

Štai keli dalykai, kurie gali nutikti: