Balandžio 8 dieną paskelbta pataisa leis ES šalims suteikti leidimą savo valstybių subjektams toliau gauti mokėjimus iš Rusijos bendrovių pagal vadinamąsias finansinės nuomos sutartis, pasirašytas iki vasario 26 dienos. Nuosavybės teisė į orlaivį gali būti perleista, sumokėjus nuomos mokestį.

Nėra aišku, kiek Rusijoje įstrigusių orlaivių iš maždaug 500 užsienyje turimų lėktuvų ar kuriems jų savininkams gali būti taikoma tokia išimtis. Dauguma lėktuvų eksploatuojama pagal veiklos nuomos sutartį, kitokią struktūrą, pagal kurią oro linijos nuomojasi lėktuvus tam tikram laikotarpiui ir grąžina juos savininkui pasibaigus sutarties galiojimui.

Finansinės nuomos – tai paprastai finansiniai susitarimai dėl naujų „Airbus SE“ ir „Boeing Co.“ orlaivių. Eksporto kreditų agentūros garantuoja apie 85 proc. sumos, kurią operatoriui paskolino bankų sindikatas. Jas plačiai naudoja Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, siekdamos palaikyti lėktuvų pardavimus.

Pagal pakoreguotą nuostatą Rusijos partneriui negali būti suteikiami jokie ekonominiai resursai, išskyrus lėktuvo nuosavybės teisės perleidimą po to, kai ES bendrovei bus išmokėta visa kompensacija.

Nuosavybės teisės perleidimas yra visiško skolos grąžinimo pagal sutarties sąlygas, pasirašytas iki sankcijų paskelbimo, rezultatas, elektroniniame laiške rašė Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai. Šia pataisa neleidžiama skirti lėšų Rusijos bendrovėms, pridūrė ji, bet išsamesnės informacijos nepateikė. Rusijos transporto ministerija iškart nebuvo prieinama komentarams.

Šią savaitę Rusija nustatė taisykles, pagal kurias Rusijos aviacijos bendrovės už lėktuvų nuomą ir įsigijimą su lizingo įmonėmis iš „nedraugiškų“ valstybių gali atsiskaityti rubliais, pranešė naujienų agentūra TASS.

Orlaivių nuomos įmonės, kurių daugelis yra įsikūrusios Airijoje, suka galvą, kaip įgyvendinti ES nuostatą, balandžio 8 dieną pristatytą kartu su kitomis priemonėmis, įskaitant sankcijų alternatyviems reaktyviniams degalams sugriežtinimą. Savininkai susiduria su sunkumais susigrąžinti lėktuvus po vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos, pakursčiusios sankcijas, dėl kurių nuomotojai turi nutraukti sutartis. Rusijos vyriausybė, savo ruožtu, norėdama apsaugoti savo komercinį lėktuvų parką, priėmė įstatymą, neleidžiantį užsieniečiams priklausantiems lėktuvams išskristi iš šalies be valstybės leidimo.

Ant kortos pastatę apie 10 mlrd. JAV dolerių ir įklimpę į ilgas kovas dėl draudimo išmokų, nuomotojai ieško būdų, kaip teisėtai gauti kompensaciją iš savo buvusių klientų arba bent jau tinkamai prižiūrėti orlaivius, kad šie neprarastų savo vertės. Jie nėra įsitikinę, ar ši pataisa padės rasti galimą sprendimą.

„Šia nuostata suteikiama itin reikalinga parama ES nuomotojams, kurių lėktuvai galėjo būti įšaldyti Rusijoje, pavyzdžiui, leidžiant apsvarstyti išpirkimo sąlygas“, – balandžio 11 d. tinklaraščio įraše rašė „Pillsbury“ juristai Stevenas P. Farmeris ir Markas Boothas.

Tarptautinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ apskaičiavimais, išlaidos, susijusios su draudimo kreditiniais reikalavimais, sieks apie 10 mlrd. JAV dolerių, didžiausia suma draudiminių aviacijos įvykių istorijoje, todėl tarp išperkamosios nuomos įmonių ir draudikų iškils ginčijamas klausimas dėl to, kas sumokės už prarastą vertę.

Didžiausia pasaulyje išperkamosios nuomos įmonė „AerCap“ pranešė, kad iškilo grėsmė maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių. Ji pateikė 3,5 mlrd. JAV dolerių draudimo reikalavimų, susijusių su karu.