Rinkos, jau iki tol sujauktos trikdžių tiekimo grandinėse, kosminių krovinių gabenimo įkainių ir oro sąlygų, yra nusiteikusios dar didesniems sukrėtimams, nes produkcijos tiekimas iš Ukrainos ir Rusijos – kurios drauge sudaro apie ketvirtadalį pasaulinės prekybos grūdais – tampa vis sudėtingesnis ir kelia maisto trūkumo grėsmę.
Iki Rusijos invazijos Ukrainos kukurūzai būtų pasiekę Juodosios jūros uostus, pavyzdžiui, Odesą ir Mykolajivą, geležinkeliu ir pakrauti į laivus, kursuojančius į Aziją ir Europą. Bet uždarius uostus, nedideli grūdų kiekiai vargais negalais keliauja į vakarus geležinkeliu per Rumuniją ir Lenkiją, o iš ten gabenami kitur. Yra ir dar viena kliūtis: vagonų ratai pasienyje turi būti keičiami, nes ukrainietiški vagonai, skirtingai nei europiniai bėgiai, rieda platesniais, sovietmečio eros bėgiais.
„Grūdai neturėtų būti gabenami geležinkeliu, – interviu sakė Kateryna Rybačenko, Ukrainos žemės ūkio klubo pirmininko pavaduotoja. – Dėl to visa logistika tampa labai brangi ir neefektyvi, be to, labai lėta. Logistikos požiūriu, tai rimta problema.“
