Toks reiškinys pasireiškia tiek plačiu, tiek siauresniu mastu. Sparčiai kylančios gamtinių dujų kainos Kinijoje verčia keramikos gamyklas, deginančias šį kurą, perpus sumažinti savo gamybos apimtis. Viena Misūryje veikianti pervežimo bendrovė svarsto galimybę sustabdyti operacijas, nes ji nepajėgia visiškai padengti didėjančių dyzelino sąnaudų iš sandorių su klientais. Europos plieno įmonės, naudojančios elektrines lankines krosnis, riboja gamybos apimtis, nes dėl augančių elektros energijos sąnaudų metalas tampa dar brangesnis.
Kaip rodo Jungtinių Tautų (JT) informacija, pasaulinės maisto kainos vasario mėnesį pasiekė rekordines aukštumas, nes Rusijos invazija į Ukrainą sutrikdė tiekimą iš šalių, kurios, bendrais duomenimis, tiekia ketvirtadalį pasaulio grūdų ir didžiąją dalį maistinio aliejaus.
Brangesnis maistas gali sukelti nusivylimą tarp viduriniosios klasės atstovų, bet bendruomenėms, kurios bando išsikapstyti iš skurdo, jis yra pražūtingas. Kai kam „paklausos sunaikinimas“ prilygs žodžiui „badas“.
Išsivysčiusiame pasaulyje dėl padidėjusių energijos ir maisto kainų namų ūkiai gali būti priversti sumažinti išlaidas savo nuožiūra – vakarėliams, atostogoms, naujausiam „iPhone“ ar „PlayStation“ modeliui.
Kinijos sprendimas uždaryti COVID-19 karantinui savo geriausią plieno gamybos centrą gali apriboti pasiūlą ir padidinti tokių stambių pirkinių kaip buitinė technika ir automobiliai kainas.
Bendrovių „Tesla Inc.“, „Volkswagen AG“ ir „General Motors Co.“ gaminami elektromobiliai galėtų būti transporto ateitis, jeigu ne akumuliatorių gamyboje naudojamo ličio kaina, kuri dabar beveik 500 proc. didesnė nei prieš metus.
„Visa tai rodo, kad gali kilti recesija“, – teigė Kennethas Medlockas III, Raiso universiteto ekspertų grupės „Baker Institute for Public Policy“ energetikos studijų centro vyresnysis direktorius.
