Penktadienį Maskvoje vyksiantis susitikimas Rusijos centriniam bankui bus, galima sakyti, kone antraeilis šioje ekonominėje dramoje, kuri rutuliojasi didžiausioje pasaulio ekonomikoje, nes namų ūkių turto nykimas, maisto trūkumas ir staigus užsienio bendrovių ir rusų bėgimas iš šalies drebina tris dešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo vykdytą politiką.
Rusijos centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina pradeda pirmąją reguliariąją palūkanų normų peržiūrą nuo tada, kai dėl invazijos į Ukrainą šaliai buvo pradėtos taikyti plataus masto sankcijos, o centrinio banko veiksmai tapo suvaržyti, konfiskavus maždaug du trečdalius jo 643 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutos atsargų.
Po skubaus palūkanų normos pakėlimo, kai bazinė norma išaugo daugiau nei dvigubai, iki 20 proc., Rusijos centrinis bankas pasiruošęs išlaikyti ją ties aukščiausiu per beveik du dešimtmečius lygiu, teigia visi, išskyrus penkis, iš 31 „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų.
Likusieji prognozuoja, kad palūkanų norma bus didinama 3-5 procentiniais punktais.
„Skubaus palūkanų normos didinimo tikslas buvo apriboti indėlių nutekėjimą, ir, kartu pasitelkus ir griežtus užsienio valiutos suvaržymus, greičiausiai tokia strategija turėjo poveikį, – sakė Olga Belenkaja, Maskvoje veikiančios investicinės įmonės „Investment Co. Finam“ ekonomistė. – Infliacija atnaujins rekordines aukštumas ir jau artimiausiomis savaitėmis gali priartėti prie 20 procentų.“
Kapitalo kontrolė, sustabdyta akcijų rinka ir įšaldyta prekyba atitraukia dėmesį nuo palūkanų normų kaip nepakeičiamo instrumento, padedančio atkurti ramybę vidaus rinkose. Iki karo šalies centrinis bankas sulaukė iš ekonomistų pagyrų už tai, kad institucija, kad suvaldytų infliaciją, tris kartus padidino normą po 100 bazinių punktų per mažiau nei metus.
Rusijos centrinis bankas dar turi peržiūrėti savo infliacijos ir ekonomikos augimo prognozes po invazijos, bet metinis kainų augimas, kovo 11 d. duomenimis, jau pasiekė 12,54 proc. lygį; palyginimui, vasario pabaigoje šis rodiklis nežymiai viršijo 9 procentus.
E. Nabiulina paaiškins sprendimą, tačiau, priešingai nei pastaraisiais mėnesiais, ji neatsakinės į žurnalistų klausimus, atkartodama formatą, kurį naudojo po skubaus palūkanų normų keitimo vasario 28 dieną.
„Centrinis bankas susiduria su nelengvais pasirinkimais, ir vienintelė paguoda galbūt yra ta, kad dar per anksti imtis veiksmų dėl palūkanų normų. Sumažinimas padėtų išvengti kreditų krizės, tačiau kraujuojančios palūkanų normos greičiausiai vis dar reikalingos norint kompensuoti indėlių turėtojams, ypač sparčiai augant infliacijai.“ – sakė Scott Johnson.
Nekeitė bazinės palūkanų normos
Rusijos centrinis bankas penktadienį paskelbė nusprendęs nekeisti 20 proc. lygios bazinės palūkanų normos, kurią praėjusio mėnesio pabaigoje pakėlė nuo 4,5 proc.
Rusijos ekonomika šiuo metu išgyvena „plataus masto struktūrinių pokyčių“ etapą, teigė bankas, netiesiogiai kalbėdamas apie šaliai Vakarų paskelbtas itin griežtas finansines sankcijas. Pasak banko, šį etapą laikinai lydės aukšta infliacija, o per ateinančius kelis ketvirčius sumažės ekonomikos našumas.
Reaguodamos į Rusijos vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Maskvai sankcijas. Dėl to nusmuko rublio vertė ir, baimindamasis tolesnio valiutos nuvertėjimo ir infliacijos augimo, centrinis bankas vasario 28 dieną padidino bazinę palūkanų normą.
Šaliai šiuo metu sudėtinga gauti prieigą prie užsienio valiutos, įšaldyta ir didžioji dalis centrinio banko turimų rezervų, priminė Elta.
Tuo metu JAV federalinių atsargų bankas (FED) signalizavo apie palūkanų normų didinimus per visus šešis likusius šių metų posėdžius, trečiadienį padidinęs palūkanų normą ketvirtadaliu punkto, – tai pirmasis FED palūkanų normos didinimas nuo 2018 metų. Grupė pagrindinių besivystančių rinkų, nuo Brazilijos iki Pietų Afrikos, taip pat nusprendė didinti skolinimosi kainą, kad suvaldytų kainų spaudimą.
Bet dėl sunkių ekonominių iššūkių pinigų politika Rusijoje nustumiama į šalį. Karas ir jo padariniai padarė rimtos žalos šalies viduje, kuri jau dabar prilyginama didžiausiems nuosmukiams per daugiau nei du prezidento Vladimiro Putino valdymo dešimtmečius.
Rusija kenčia ne tik infliacijos šoką, joje trūksta pagrindinių maisto produktų, vis labiau stinga importuojamų prekių. V. Putinas šią savaitę pareiškė, kad šalis išgyvena „ekonomikos žaibo karą“, bet perspėjo apie augantį nedarbą ir galimai spartėsiančią infliaciją.
„Pinigų politika persikėlė į antrą planą, – savo komentaruose rašė „VTB Capital“ ekonomistai Aleksanderis Isakovas ir Rodionas Latypovas. – Finansinė sąskaita, dėl objektyvių priežasčių, yra uždaryta, o tai reiškia, kad vidaus palūkanų normų politika ne taip jautriai reaguoja į išorinius veiksnius.“
