Po to, kai vasario 24 d. Vladimiras Putinas paskelbė invaziją į Ukrainą, prasidėjo masinis korporacijų egzodas – pirmasis apie išėjimą paskelbė „BP Plc“, o tendencijai įsibėgėjant vienas po kito prisijungė dešimtys pasaulinių prekių ženklų. Chaotiško bėgimas iš šalies kelia klausimų, ar kompanijos kada nors sugrįš, kaip susimokės už paliktus darbuotojus bei turtą ir ar sugebės susigrąžinti savo apleisto verslo vertę šalyje, kuri kone per naktį tapo labiausiai sankcionuota valstybe pasaulyje.
„Auksinių arkų“ (kitaip tariant, „McDonald’s“) uždarymas Rusijoje, apie kurį buvo pranešta kovo 8 d., simbolizuoja šalies žlugimą visai taip pat, kaip greitojo maisto tinklo atėjimas prieš kelis dešimtmečius įtvirtino Rusijos, kaip galimybių žemės, reputaciją. Šimtai maskviečių rikiavosi eilėje prie pirmojo „McDonald’s“, kai jis 1990 m. sausio 31 d. atvėrė duris. Dabar socialinės žiniasklaidos kanalus užtvindė nuotraukos, kuriose rusai graibsto paskutinius „Big Mac“ mėsainius ir pardavinėja „Happy Meal“ kompleksus aukštesnėmis kainomis. Liko neaiški 850 restoranų, kuriuos uždarė „McDonald’s“, ateitis – kaip ir tai, kas laukia 62 000 vietinių darbuotojų, kuriems, pasak bendrovės, ir toliau bus mokami atlyginimai.
Kilus abejonių dėl turto teisinio statuso (Rusija pareiškė, kad paliktus verslus galbūt nacionalizuos), gali prireikti ne vienerių metų, kol įmonės sugrįš – jei jos apskritai sugrįš. Ruoštis antrajam dubliui Rusijoje reiškia didžiulę riziką – nuo sankcijų trukmės ir logistinių bei finansinių iššūkių atkuriant operacijas, iki vartotojų pasipiktinimo – tiek rusų, kurie jaučiasi išduoti numylėtų prekių ženklų, tiek tų, kurie nenori prisidėti prie V. Putino karo mašinos finansavimo.
Geležies rūdos tiekėjo „Fortescue Metals Group Ltd.“ valdybos pirmininkas Andrew Forrestas neieškojo žodžio kišenėje: „Jei šiuo metu uždirbate dolerius iš Rusijos, aš juos pavadinčiau kruvinais pinigais“.
Kai kurios įmonės bandė palaikyti priešingą poziciją. Prancūzijos pieno milžinas „Danone SA“, kuriam Rusijoje dirba beveik 9000 darbuotojų, savo veiklą šalyje gynė teigdamas, kad Rusijos tėvai turi tokia pat teisę pirkti, sakykime, mišinėlius kūdikiams, kaip ir žmonės kitose šalyse.
Tačiau daugelis kompanijų aiškiai pajuto pavojaus signalą ir išskubėjo iš šalies – neretai su dideliais kaštais. „BP“ paskelbė, kad išparduos savo akcijas Kremliaus remiamoje naftos milžinėje „Rosneft“, prarasdama apie 25 milijardus dolerių. „Goldman Sachs Group Inc.“ tapo pirmuoju Volstrito banku, kuris nutraukė savo veiklą šalyje, dalį Maskvos padalinio darbuotojų perkeldamas į Dubajų. „Carlsberg AS“, didžiausias Rusijos alaus gamintojas, pranešė, kad peržiūri visas galimybes, ką daryti su savo septyniomis rusiškomis gamyklomis, kuriose dirba 8400 darbuotojų.
