Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir trijose Baltijos valstybėse užsienio rezervacijų apimtys per septynias dienas po vasario 24 dieną pradėtos invazijos sumažėjo 30-50 procentų., rodo kelionių tendencijų analitinė įmonė „ForwardKeys“. Daugelyje kitų Europos šalių užsakymų apimtys nukrito 10-30 procentų.
Staigus nuosmukis byloja apie keleivių „baimės veiksnį“, kuris iš karto paveikė skrydžių užsakymus regione, teigė „ForwardKeys“ viceprezidentas Olivier Pontis, nors kai kuriose šalyse tam įtakos turėjo oro erdvės uždarymas.
Amerikiečiai susilaiko nuo kelionių į Europą rezervavimo, ir tai kelia galvos skausmą pagrindinėms oro linijoms. Tačiau poveikis mažesnis nei prognozavo O. Pontis, ir nėra jokių įrodymų, jog jie nusiteikę vengti viso regiono, teigė „ForwardKeys“ viceprezidentas.
Europos nuostoliai, karui stabdant keliones
Tarp vežėjų, savo veikla priklausomų nuo verslo smarkiai paveiktose valstybėse, reiktų paminėti tokias bendroves kaip „LOT Polish Airlines SA“, „Air Baltic Corp.“ ir „Deutsche Lufthansa AG“. Tyrimas neapima pigių skrydžių vežėjų „Wizz Air Holdings Plc.“ ir „Ryanair Holdings Plc.“, bet šios dvi bendrovės yra vienos judriausių regione ir jas neišvengiamai paveiks tos pačios tendencijos.
Praėjusio trečiadienio duomenimis, Budapešte įsikūrusių oro linijų „Wiz“ akcijos nuo metų pradžios atpigo 30 procentų, reaguodamos į karinių pajėgų telkimą ir vėliau prasidėjusį karą. Jai teko peržiūrėti savo drastiškos plėtros vasaros planus ir atsisakyti neapsidraudimo politikos, naftos kainoms sekinant pelną. Bendrovės „Ryanair“, užsibrėžusios tikslą plėstis šiame regione, akcijų vertė per šiuos metus sumažėjo 13 procentų.
Latvijos vyriausybei priklausanti „AirBaltic“ ketvirtadienį pareiškė, kad situacija Ukrainoje „turės poveikį atsigavimo keliui“.
JAV keliautojai
Pirmieji ženklai rodo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą dalis amerikiečių vengia kirsti Atlanto vandenyną. Jeigu tokia tendencija išliks – o tai greičiausiai priklausys nuo to, kaip rutuliosis karo įvykiai, – didieji tinkliniai vežėjai tiek iš vienos, tiek iš kitos Atlanto pusės susidurs su sunkumais.
„Lufthansa“, „Air France-KLM“ ir „British Airways“ savininkė IAG SA kartu su savo JAV partnerėmis „United Airlines Holdings Inc.“, „Delta Air Lines Inc.“ ir „American Airlines Group Inc.“ vykdo pelningus transatlantinius skrydžius, priklausančius nuo paklausos, kurią dvejus metus buvo prislopinusi COVID-19 pandemija. Šios bendrovės jau ir taip nukentėjo dėl oro erdvės pertvarkų, atliktų mėginant aplenkti Rusiją tarpžemyninių kelionių metu.
Kelionių tarp Europos valstybių rezervacijų apimtys sumažėjo 23 proc., o kelionių į šį regioną iš JAV mastas smuko13 proc., pranešė „ForwardKeys“. Jungtinių Valstijų duomenys sutampa su kelionių paieškos sistemos „Hopper Inc.“ duomenimis.
Kelionių į abi puses iš Jungtinių Valstijų paieškos pradėjo mažėti baigiantis vasariui, – tam įtakos veikiausiai turėjo prasidėjęs karas Ukrainoje, trečiadienį skelbė „Hopper“. Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo invazija, paieškos mastas buvo 9 proc. mažesnis nei prognozuota, ir šeštadienį išliko tiek pat mažesnis.
Pirmosiomis 2022 metų savaitėmis, susirūpinimui dėl COVID-19 omikrono atmainos slūgstant, paklausa Šiaurės Atlanto regione sustiprėjo. Anot „Hopper“, amerikiečiai renkasi likti arčiau namų, rezervuodami atostogas Meksikoje, Karibuose ir Centrinėje Amerikoje.
„ForwardKeys“ analizė paremta Tarptautinės oro transporto asociacijos organizacijos (International Air Transport Association, IATI) pateiktais bilietų pardavimo duomenimis. Į šios pramonės grupės narių sąrašą nėra įtrauktos bendrovės „Wizz“ ir „Ryanair“.
