Europos Komisija po prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą peržiūri savo energetikos strategiją, siekdama sumažinti Kremliaus įtaką. Plane, kuris bus pristatytas antradienį, bus pasiūlyti keli žingsniai, tokie kaip naujų dujų išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas jau šiais metais, teigė vienas iš pareigūnų. Užsitikrinti nepriklausomybę nuo didžiausio regiono iškastinio kuro tiekėjo bus siekiama dar iki 2030 m. – greičiau, nei buvo prognozuojama anksčiau.
Kad planas turėtų šansą tapti sėkmingu, jam reikės sulaukti veiksmų iš valstybių narių, kurių daugelis jau pareiškė nepasitenkinimą dėl investicijų, reikalingų energetinio perėjimo planams, ir dabar iš paskutiniųjų bando suvaldyti politinį sparčiai augančių energijos kaštų poveikį.
„Manau, kad jau rytoj galime pateikti planą, kuris jau šiemet radikaliai sumažintų mūsų priklausomybę nuo rusiškų dujų, o po kelerių metų padarytų mus apskritai nepriklausomus nuo rusiškų dujų importo, – Europos Parlamente pirmadienį vakare kalbėjo ES klimato vadovas Fransas Timmermansas. – Manau, kad tai įmanoma. Nėra lengva, bet padaroma.“
Per kelias savaites iki karo dėl dujų tiekimo krizės energijos kainos šoktelėjo iki rekordinio lygio – ši problema tapo svarbiausiu ES darbotvarkės klausimu. Europos vyriausybės jau išleido dešimtis milijardų eurų, kad apsaugotų savo vartotojus ir pramonės šakas nuo krizės padarinių. Pirmadienį kainos vėl ženkliai pakilo.
Komisija mano, jog ES turi pakankamai dujų, kad galėtų išgyventi likusią šios žiemos dalį net ir staiga nutrūkus Rusijos tiekimui, teigia informuoti šaltiniai. Bloko vykdomoji institucija rekomenduos valstybėms narėms jau dabar pradėti pildyti rezervuarus, kad būtų pasiruošta kitai žiemai.
Pasak kalbinto pareigūno, komisija ruošiasi pranešti, kad paspartinus Žaliąjį kursą – bloko strategiją, kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti klimato neutralumą – sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir priklausomybė nuo importuoto iškastinio kuro, be to, ekonomika bus apsaugota nuo kainų šuolių. Pasiūlymai prieš priimant vis dar gali keistis.
Vykdydama perėjimą prie švarios energijos, ES šiuo metu svarsto teisės aktų rinkinį, kad būtų pasiektas griežtesnis tikslas iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., lyginant su 1990-ųjų lygiu. Galutinai įgyvendinus „Fit for 55“ taisykles ES dujų suvartojimas per šį dešimtmetį sumažėtų 23 proc., arba 82 mlrd. kubinių metrų.
Antradienio planai paskatins didesnį SGD importą ir tiekimą vamzdynais iš už Rusijos ribų, daugiau atsinaujinančių dujų, aktyvesnį energijos taupymą ir perėjimą prie elektrifikacijos. Kartu tai suteiks ES potencialą rasti veiksmingą pakaitalą 155 mlrd. kubinių metrų dujų, kurias šiuo metu ji importuoja iš Rusijos (šiais metais – 112 mlrd.).
Net 50 mlrd. kubinių metrų per metus bus gaunama iš naujų SGD šaltinių, 10 mlrd. – vamzdynais iš kitų tiekėjų, o 20 mlrd. – iš naujų vėjo energijos pajėgumų, kurie sumažins dujomis kūrenamų elektrinių poreikį.
Tokios permainos gali reikšti ambicingesnius atsinaujinančių šaltinių ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, numatytus 2030 metams. Komisija taip pat ketina teikti pirmenybę vamzdynų sujungimui Pirėnų pusiasalyje su likusia Europos dalimi ir Bulgarijos sujungimui su Graikija.
Nors ES kartu su JAV ir JK paskelbė Kremliui plataus masto sankcijas, Rusijos energetikos sektorius kol kas buvo apsaugotas, nerimaujant dėl galimo poveikio Europos ekonomikai. Ministrai kalbėjo apie tai, kad ES uždraus naftos importą iš Rusijos, tačiau aiškaus sutarimo vis dar nėra, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Rusijos tiekimas kol kas išlieka „būtinas“.
Palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos ir anglies gali būti paprasčiau nei dujų, nes ES turi daugiau alternatyvių tiekėjų, į kuriuos galėtų kreiptis, sakė pareigūnas.
ES vykdomoji valdžia pristatys valstybėms narėms išsamias gaires, kaip parengti reguliuojamų kainų priemones, kurios apsaugotų mažmeninius vartotojus ir smulkiausius verslus. Ji taip pat paskelbs planus dėl laikinos struktūros, kuri leis palaikyti krizės paveiktų kompanijų likvidumą. Tam, kad galėtų finansuoti tokias priemones, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę laikinai apmokestinti netikėtą energetikos kompanijų pelną.
Norėdama užtikrinti išsekusių bloko dujų atsargų papildymą, komisija iki balandžio mėnesio planuoja pateikti pasiūlymą, pagal kurį ES teritorijoje esančios saugyklos kasmet iki spalio 1 d. būtų užpildomos ne mažiau kaip 90 procentų. Kadangi orientacinės dujų kainos šiai vasarai vis dar yra pakilusios, ES siūlys padidinti permokų grąžinimo lygį iki 100 proc., šitaip skatinant papildyti saugyklas.
Komisija taip pat siūlys koordinuoti atsargų kaupimą perkant dujas bendrai.
