Komercinės bankininkystės sistemoje vienas iš modelių, leidžiančių Kinijai finansuoti savo strateginę partnerę, būtų per institucijas, panašias į „Bank of Kunlun“ – nedidelį ir biržoje nekotiruojamą valstybinį skolintoją, kuris rėmė mokėjimus Iranui net ir po to, kai Vašingtonas jį atribojo nuo dolerių rinkos.
Mažieji bankai, neturintys reikalų su tarptautiniu verslu, greičiausiai ir toliau finansuos Rusiją ir jos mokėjimus už paslaugas, teigė Zhiwu Chenas, Honkongo universiteto verslo mokyklos finansų profesorius.
„Rizika, kad JAV ir Vakarų Europos šalys gali įvesti jiems sankcijas, nėra tokia didelė“, – pridūrė jis.
Kinijos nusiteikimas remti Rusiją nėra iki galo aiškus, o prezidentas Xi Jinpingas ragina pradėti derybas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Vašingtono ir Europos Sąjungos sankcijų mastas taip pat dar vis derinamas. Baltieji rūmai pranešė, kad „atrinkti“ Rusijos bankai bus pašalinti iš SWIFT pranešimų sistemos, tačiau pareigūnai ketina padaryti išimtį energetikos sektoriui.
Tačiau bet kuris kandidatas į Rusijos subjektų, kuriems Vakarai pritaikė sankcijas, finansavimą turėtų būti pasirengęs atsisakyti prieigos prie dolerio ir euro rinkų bei susidurti su užsienio investicijų apribojimais, jei tik yra įtrauktas į vertybinių popierių biržas.
Nors pagal Kinijos ar tarptautinius įstatymus toliau turėti reikalų su Rusijos subjektais, kuriems įvestos JAV ir ES sankcijos, nebūtų neteisėta – nei Kinija, nei Jungtinės Tautos Rusijai nėra įvedusios sankcijų, – bankai rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų, jei užsiims verslu su sankcionuotais subjektais, o tai gali reikšti ryšių nutraukimą su JAV ir ES investuotojais.
„JAV vyriausybė galėtų panaudoti antrines sankcijas, persekiodama žmones, kurie, kaip manoma, apeina pirmines sankcijas, – sakė Honkongo „Hogan Lovells“ konsultantas Benas Kostrzewa, anksčiau sprendęs JAV ir Kinijos nesutarimus ir tarpininkavęs deryboms JAV Prekybos atstovybėje. – Šios antrinės sankcijos, kuriose nėra tiesioginių saitų su JAV, kels pavojų Kinijos kompanijoms, jei jos užsiims dideliais sandoriais su sankcionuotomis šalimis.“
Pasak informuotų žmonių, du didžiausi Kinijos valstybiniai bankai – „Industrial & Commercial Bank of China Ltd.“ ir „Bank of China Ltd.“ – riboja Rusijos žaliavų pirkimo finansavimą, ypač doleriais. Abu jie yra dideli bankai, palaikantys glaudžius ryšius su JAV ir Europos bankininkystės sistemomis, taigi nusižengus sankcijoms galėtų nukentėti jų veikla.
„Kinijos finansų institucijos, ypač didžiosios, paprastai elgiasi taip pat, kaip ES ir JAV bankai – taiko visas tas pačias sankcijų programas ir turi labai panašias vidaus kontrolės struktūras“, – sakė Honkongo „Steptoe & Johnson“ advokatas Nickas Turneris, konsultuojantis įmones dėl sankcijų laikymosi.
Remiantis „Natixis SA“ apskaičiavimais, paremtais Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, 2021 m. Kinijos bankai Rusijos kompanijoms buvo paskolinę apie 33 milijardus dolerių, palyginus su 56 milijardų dolerių dydžio ES ir JK bankų paskolomis.
Kai kurie mažesni Kinijos bankai įvardijo Rusiją savo prioritetu. Honkongo biržoje kotiruojamas „Harbin Bank Co.“ savo 2020 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad Rusijos bankams paskolino 8 milijardus juanių (1,3 mlrd. dolerių) ir turi atsiskaitymų užsienio valiuta tinklą, aprėpiantį visą Rusiją.
„Bank of Kunlun“, priklausantis Kinijos valstybinei kompanijai „China National Petroleum Corp.“, kuriam JAV skyrė sankcijas už mokėjimus Iranui 2012 m., ir toliau tarpininkavo prekybai su Irano kompanijomis, naudojančiomis Kinijos valiutą.
„Galite nesunkiai įsivaizduoti vienos paskirties, savarankišką banką, nepriklausantį jokiai internacionalizuotai korporacijai, kaip antai „PetroChina“, – sakė Zh. Chenas. – Toks vienos paskirties bankas gali turėti daugiau laisvės daryti bet ką.“
Tačiau net ir „Bank of Kunlun“ galiausiai nutraukė savo Irano operacijas, nes Pekinui buvo pritaikytas diplomatinis spaudimas. 2018 m. bankas pareiškė, kad finansuos tik sankcijų besilaikančią prekybą, anuomet sakė vienas Irano pareigūnas. Remiantis Irano ataskaitomis, iki 2020 m. bankas sustabdė visas mokėjimo į šalį paslaugas, išskyrus humanitarinę ir sankcijas atitinkančią prekybą.
„Bank of Kunlun“ ne iš karto atsakė į „Bloomberg News“ užklausas.
Bankas susiaurino savo veiklą Irane, Kinijai bandant sušvelninti prekybos karą su JAV, o ES, Kinija ir Rusija sutarus dėl sistemos, leidžiančios atlikti mokėjimus Iranui.
Tarptautinis spaudimas
„Kai kurie politiniai pokyčiai ar permainų įgyvendinimai gali būti vertinami kaip teigiamos Kinijos pastangos prisidėti prie tarptautinių derybų“, – sakė Jinas Sunas, tiriantis Kinijos sankcijų laikymąsi Tarptautinių ir plėtros studijų institute Ženevoje.
Panašus susitarimas kaip su „Bank of Kunlun“ Rusijos atveju sulauktų tarptautinio spaudimo, o jo ateitis priklausytų nuo komercinės strategijos, taip pat nuo Kinijos ir kitų didžiųjų valstybių diplomatijos rezultatų, pridūrė jis.
Mažieji bankai galėtų paskolinti Rusijai šiek tiek kapitalo, tačiau juos varžytų susirūpinimas dėl finansinio stabilumo – svarbiausias Pekino prioritetas, nes Kinija atidžiai stebi riziką, kylančią dėl įvairių mažų bankų nesėkmių nuo 2019 m. Jei kliausimės istorija, Kinijos komercinių bankų reakcija į sankcijas Rusijai gali būti nepakankama, kaip ir 2014 m. Rusijai aneksavus Krymą.
„Kai buvo įvestos finansinės sankcijos, buvo diskutuojama, kad Kinijos bankai gali įsiterpti ir pasisiūlyti kompensuoti prarastą finansavimą, – teigė Suomijos banko Besivystančių ekonomikų instituto, kurio specializacija – Kinijos ir Rusijos analizė, vadovė Iikka Korhonen. – Taip neįvyko. Kinijos bankai nenori pyktis su JAV.“
