Dabar konfliktas atrodo kaip rimčiausias karas Europoje nuo 1945-ųjų. Rusijos pajėgos surengė oro antskrydžius, užėmė karines bazes ir pajudėjo Kijevo link, civiliams bėgant iš namų. Vakarų pareigūnai teigė, kad sostinė gali būti užimta bet kuriuo metu, kai tik bus eliminuota oro gynyba.
Išpuolis įvyko po ištisas savaites trukusios įtampos, pasiuntusios šoko bangą per pasaulio ekonomikas ir pakėlusios energijos kainas. Ketvirtadienį jos pakilo dar aukščiau. Nafta pirmą kartą nuo 2014 m. perkopė 100 dolerių už barelį, o Europos gamtinės dujos pabrango net 62 proc.
Ukrainai kovojant už išlikimą, Vakarų vyriausybės imasi veiksmų, siekdamos nubausti Rusiją. Jos suvokia, kad tai darydamos gali sustiprinti konflikto poveikį savo pačių ekonomikoms.
JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį paskelbęs naujas sankcijas, nukreiptas į Rusijos bankus ir šalies galimybes prekiauti doleriais, perspėjo, kad amerikiečiams teks susimokėti ir tėvynėje, kur brangus benzinas jau mažina prezidento populiarumą tarp rinkėjų.
Dėl pandemijos pasaulio ekonomika įgijo du svarbius pažeidžiamumo taškus – aukštą infliaciją ir nestabilias finansų rinkas. Invazijos padariniai gali nesunkiai pabloginti juos abu.
Kyla grėsmė ir augimui. Namų ūkiai, išleidžiantys vis didesnę pajamų dalį degalams ir šildymui, turės mažiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms. Smunkančios rinkos sumažins turtą ir pakirs pasitikėjimą, o įmonėms bus vis sudėtingiau gauti lėšų investicijoms.
Centriniams bankams kylantis dvigubas iššūkis – suvaldyti kainas ir paskatinti ekonominį augimą – taps dar sunkesnis. Federalinis rezervų bankas ir Europos centrinis bankas dar neseniai ruošėsi sugriežtinti pinigų politiką. Rusijos krizė gali priversti juos šį sprendimą permąstyti.
Tai, kokį skaudų smūgį konfliktas galiausiai suduos pasaulinei ekonomikai, priklausys nuo jo trukmės ir masto, Vakarų sankcijų griežtumo ir galimybės, kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų. Galimi ir kiti siužeto vingiai – nuo Ukrainos pabėgėlių egzodo iki Rusijos kibernetinių atakų bangos.
„Bloomberg Economics“ kai kuriuos iš šių padarinių užfiksavo trijuose scenarijuose, kuriuose nagrinėjama, kaip karas galėtų paveikti augimą, infliaciją ir pinigų politiką.
Pagal pirmąjį scenarijų greitas kovos nutraukimas neleistų žaliavų rinkų spiralei kilti aukštyn, o JAV ir Europos ekonominis atsigavimas išliktų savo vėžėse. Centriniai bankai turėtų pakoreguoti savo planus, bet ne jų atsisakyti.
Pagal antrąjį scenarijų užsitęsęs konfliktas, griežtesnis Vakarų atsakas ir Rusijos naftos bei dujų eksporto sutrikimai sukeltų didesnį energetinį šoką ir suduotų stiprų smūgį pasaulinėms rinkoms. Tikėtina, kad šiais metais ECB nuspręstų palūkanų normų nebekelti, o Federalinio rezervų banko griežtinimo politika sulėtėtų.
Pagal blogiausią scenarijų būtų nutrauktas dujų tiekimas Europai ir tai paskatintų recesiją, JAV finansinės sąlygos ženkliai suprastėtų, augimui būtų suduotas dar didesnis smūgis, o Federalinis rezervų bankas atsisakytų griežtinimo.
Karai iš prigimties nenuspėjami, ir reali baigtis greičiausiai bus chaotiškesnė už bet kurią iš šių stilizuotų versijų. Didžiuliai finansų rinkų svyravimai ketvirtadienį tik iliustravo dabartinį neapibrėžtumą. Vis dėlto šie scenarijai turėtų padėti suvokti galimus kelius.
Pirmasis scenarijus: nafta ir dujos liejasi laisvai
Pagal optimistinį scenarijų naftos ir dujų tiekimas nenutrūksta, o kainos stabilizuojasi dabartiniame lygyje. Finansinės sąlygos griežtėja, tačiau išvengiama ilgalaikio nuosmukio pasaulinėse rinkose.
Toks optimizmas buvo stebimas naftos rinkose po to, kai JAV ir jos sąjungininkės pristatė Rusijai naująsias sankcijas.
„Mūsų įvestos sankcijos yra kur kas griežtesnės už ankstesnes“, – ketvirtadienį sakė J. Bidenas. Į sankcijų paketą įtrauktos bausmės penkiems bankams, įskaitant didžiausią Rusijos skolintoją „Sberbank“, kurio bendras turtas siekia 1 trilijoną dolerių. Eksporto kontrolė apribos Rusijos prieigą prie aukštųjų technologijų produktų, o šalies elitui bus pritaikytos asmeninės sankcijos.
Vis dėlto Rusijos energijos tiekimui bausmės pritaikytos nebuvo. Naftos kainos nukrito, o Niujorke ateities sandorių kaina dienos gale buvo žemesnė nei 93 doleriai už barelį.
Energijos kainos – pagrindinis kanalas, kuriuo Ukrainos karas gali daryti tiesioginį poveikį toli nuo fronto linijų. Rizika ypač aštriai jaučiama Europoje, kadangi Rusija yra pagrindinė jos naftos ir dujų tiekėja.
Sparčiai kylančios energijos kainos sausį sudarė daugiau nei pusę rekordinės euro zonos infliacijos. Europos gamtinių dujų ateities sandoriai ketvirtadienį šoktelėjo 62 proc. ir pasiekė aukščiausią tašką – daugiau nei 140 eurų už megavatvalandę.
Dar pridėkime naftos kainas, ir euro zonos infliacija iki metų pabaigos gali siekti 3 proc. Sankcijų sukelta recesija Rusijoje gali atnešti ir papildomų pasekmių. Tačiau blokas greičiausiai recesijos išvengs, o ECB gruodžio mėnesį numatytas palūkanų kėlimas niekur nedings.
JAV pabrangęs benzinas ir nuosaikus finansinis sugriežtinimas atsilieptų augimui. Šalis galėtų siųsti daugiau gamtinių dujų į Europą, o tai padidintų kainas namuose. Bendra VKI infliacija vasarį gali perkopti 8 proc., o metus užbaigti ties 5 proc., palyginus su 3,3 proc. prognozėmis.
Vis dėlto Federalinis rezervų bankas tikriausiai neatsižvelgtų į laikiną kainų šoką ir tęstų savo planus kovo mėnesį pradėti kelti palūkanų normas – nors gal ne 50 bazinių punktų.
„Neskaitant netikėto posūkio ekonomikoje, manau, būtų tikslinga didinti palūkanų normas tiek kovą, tiek ateinančiais mėnesiais“, – ketvirtadienį sakė Klivlando Federalinio rezervų banko prezidentė Loretta Mester.
Antrasis scenarijus: energijos tiekimo trikdžiai
Kai kurie naftos tanklaivių savininkai vengia perimti rusišką naftą, kol nėra daugiau informacijos apie sankcijas. Didieji dujotiekiai tęsiasi per visą Ukrainą ir gali nukentėti per mūšius. Net nedidelis tiekimo sutrikimas sustiprintų energijos kainų šoką.
Ilgalaikė dujų kainų grąža yra 180 eurų už megavatvalandę (toks lygis buvo pasiektas gruodį), o naftos – 120 dolerių. Tai reiškia, kad iki metų pabaigos euro zonos infliacija gali siekti beveik 4 proc., dar labiau sumažindama realiąsias pajamas. Europa greičiausiai sugebės ir toliau aprūpinti savo gyventojus šviesa ir šiluma, tačiau BVP gerokai nusmuktų, o tai atidėtų bet kokį ECB palūkanų normų kėlimą iki 2023-ųjų vidurio.
Europos centriniai bankai jau siunčia švelninimo signalus.
„Akivaizdu, kad judame pinigų politikos normalizacijos link, – ketvirtadienį Paryžiuje „Bloomberg“ sakė Austrijos atstovas Robertas Holzmannas, vienas ryžtingiausių ECB valdančiosios tarybos narių. – Tačiau gali būti, kad greitis dabar bus šiek tiek sumažintas.“
Pagal šį scenarijų JAV bendra infliacija kovo mėnesį galėtų pakilti iki 9 proc., o metų pabaigoje siektų beveik 6 proc. Tuo pat metu tolesnė finansinė suirutė ir silpnesnė ekonomika (iš dalies dėl Europos nuosmukio) Federaliniam rezervų bankui keltų pasirinkimo konfliktą. Galbūt jis nepaisytų laikino kainų šoko ir sutelktų dėmesį į riziką augimui. Tai neturėtų įtakos kovo mėnesio sprendimams, tačiau antroje metų pusėje palūkanų normų augimas galėtų sulėtėti.
Trečiasis scenarijus: dujų tiekimas nutraukiamas
Susidūrusi su maksimaliomis JAV ir Europos sankcijomis, tokiomis kaip atskyrimas nuo tarptautinių mokėjimų sistemos „Swift“, Rusija galėtų imtis atsakomųjų veiksmų, nutraukdama dujų tiekimą į Europą.
Visgi tai abejotina: praėjusiais metais ES pareigūnai, rengdami 19 galimų scenarijų, kad išbandytų bloko energetinį saugumą streso sąlygomis, tokios pasekmės net nesvarstė. Vis dėlto, ECB skaičiuoja, kad 10 proc. dujų tiekimo šokas galėtų sumažinti euro zonos BVP 0,7 proc.
Padidinus šį skaičių iki 40 proc. (Europos dujų dalis, gaunama iš Rusijos), smūgis ekonomikai siektų 3 proc. Tikrasis skaičius gali būti ženkliai didesnis, atsižvelgiant į chaosą, kurį greičiausiai sukeltų tokia precedento neturinti energijos krizė. Tai reikštų recesiją ir jokio palūkanų normų kėlimo artimiausiu metu.
JAV šokas augimui taip pat būtų įspūdingas. Be to, amerikiečiai gali sulaukti nenumatytų pasekmių dėl maksimalių sankcijų, kurios sutrikdytų pasaulinę finansų sistemą, o tai atsilieptų ir JAV bankams. Federalinio rezervų banko dėmesys būtų nukreiptas į augimo išlaikymą. Tačiau jei dėl aukštesnių kainų infliacijos lūkesčiai įsitvirtintų tarp vartotojų ir įmonių, tai reikštų blogiausią scenarijų pinigų politikai: poreikį agresyviai ją sugriežtinti, nepaisant silpnos ekonomikos.
Netikėti vingiai
Aukščiau pateikti scenarijai, suprantama, neaprėpia visų įmanomų galimybių. Jie orientuoti į didžiausias išsivysčiusias pasaulio ekonomikas, tačiau žaliavų – įskaitant pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kviečiai, ir energijos, – brangimo padarinius pajus visos valstybės.
Kai kurios, pavyzdžiui, Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos naftos eksportuotojai, gali gauti naudos. Tačiau daugumai besivystančių rinkų (jau ir taip atsigaunančių lėčiau) didesnių kainų ir kapitalo nutekėjimo derinys gali suduoti skaudų smūgį ir padidinti popandeminių skolos krizių riziką.
Turkija, didelė energijos importuotoja, jau prieš Ukrainos krizę nerimavusi dėl nuvertėjančios valiutos ir sparčiai augančios infliacijos, yra kraštutinis pavyzdys.
Tada dar kyla sunkiai kiekybiškai įvertinamų rizikų – tokių, kaip Rusijos kibernetinės atakos. Niujorko Federalinis rezervų bankas apskaičiavo, kad ataka prieš penkių aktyviausių JAV skolintojų mokėjimo sistemas galėtų paliesti iki 38 proc. viso bankų turto, o tai sukeltų blogiausią likvidumo kaupimo ir nemokumo scenarijų.
Vienas dalykas atrodo visiškai aiškus: tarp didžiausių ekonomikų patį sunkiausią smūgį patirs pati Rusija. Tikėtina, kad prezidento Vladimiro Putino agresyvios užsienio politikos kaina bus susitraukusi jo šalies ekonomika.
