Toks derinys kelia nerimą Federaliniam rezervų bankui ir kitiems centriniams bankams, bandantiems pažaboti didžiausią per kelis dešimtmečius kainų spaudimą, tuo pačiu nekliudydami popandeminiam atsigavimui.
Ateities sandoriai Londone šoktelėjo net 3,3 proc., kadangi dramatiška Ukrainos krizės eskalacija pakurstė baimes, kad gali sutrikti regiono energijos eksportas.
Nors energijos eksportuotojai iš šio bumo turėtų gauti naudos, o naftos įtaka ekonomikoms nebe tokia, kokia buvo kadaise, smūgį pajus didžioji pasaulio dalis: verslai ir vartotojai pastebės, kad jų sąskaitos auga, o perkamoji galia mažėja dėl pabrangusio maisto, transporto ir šildymo.
Atlikęs naftos pabrangimo laimėtojų ir pralaimėtojų analizę, „Bloomberg Economics“ apskaičiavo, kad Saudo Arabija gali tikėtis netikėto praturtėjimo, o Rusija – pelno; pasiseks ir smulkesniems naftos eksportuotojams, tokiems kaip Jungtiniai Arabų Emyratai. Didžiausius nuostolius patirs didieji energijos importuotojai, tokie kaip Korėja, Indija ir Japonija.
„Naftos kainų augimas sustiprins spaudimą centriniams bankams visame pasaulyje paankstinti griežtinimo ciklą ir agresyviau didinti palūkanų normas, kad būtų suvaldyta infliacijos rizika“, – teigė Chua Hak Binas, Singapūro „Maybank“ vyresnysis ekonomistas.
Žvelgiant plačiau, „JPMorgan Chase & Co.“ įspėja, kad pabrangimas iki 150 dolerių už barelį praktiškai sustabdytų pasaulinę plėtrą ir priverstų infliaciją perkopti 7 proc. Tai daugiau nei trigubai viršytų normą, kurios siekia dauguma pinigų politikos formuotojų.
Nafta pabrango kartu su platesniu žaliavų kainų augimu, kuris paveikė ir gamtines dujas. Vieni iš veiksnių: pasaulinės paklausos atgimimas kartu su geopolitine įtampa ir sutrikusiomis tiekimo grandinėmis. Atnaujinto Irano branduolinio susitarimo perspektyvos rinką šiek tiek atvėsino.
Vis dėlto augimas buvo netikėtai spartus. Vos prieš dvejus metus naftos ateities sandorių kainos buvo trumpam nukritusios žemiau nulio.
Iškastinis kuras – nafta, taip pat anglis ir gamtinės dujos – suteikia daugiau nei 80 proc. pasaulio ekonomikai reikalingos energijos. Pasak konsultacinės įmonės „Gavekal Research Ltd.“, įprasto jų krepšelio kaina dabar yra daugiau nei 50 proc. didesnė nei prieš metus.
Energijos krizė taip pat padidina spaudimą pasaulinėms tiekimo grandinėms, todėl auga sąnaudos ir vėluoja žaliavų bei gatavų prekių pristatymas.
Tarptautinis valiutos fondas neseniai padidino savo pasaulinių vartotojų kainų prognozę šiems metams iki vidutiniškai 3,9 proc. išsivysčiusiose ekonomikose (nuo 2,3 proc.). Besivystančiose šalyse prognozuojamas 5,9 proc. kainų augimas.
Kinija, didžiausia pasaulyje naftos importuotoja ir prekių eksportuotoja, kol kas džiaugėsi jai palankia infliacija. Tačiau šalies ekonomika tebėra pažeidžiama, nes gamintojai jau dabar skundžiasi didelėmis gamybos sąnaudomis ir nerimauja dėl energijos stygiaus.
Kadangi kainų spaudimas pasirodė atkaklesnis, nei buvo tikėtasi, centriniai bankai dabar teikia prioritetą kovai su infliacija, o ne paklausos palaikymui. JAV vartotojų kainos, pašokusios iki keturių dešimtmečių aukštumų, sukėlė šoką visoje sistemoje: darosi visai tikėtina, kad Federalinis rezervų bankas šiais metais iš tiesų padidins palūkanų normas net septynis kartus – sparčiau, nei buvo tikėtasi iki šiol.
Anglijos banko valdytojas Andrew Bailey iš dalies pateisino sprendimą padidinti JK palūkanų normas, kaip priežastį nurodydamas „energijos kainų spaudimą“. Europos centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde neseniai pareiškė, kad pareigūnai „atidžiai išnagrinės“, kaip energijos kainos paveiks ekonomiką, nes jos signalizuoja griežtinimo perspektyvą. Indijos rezervų bankas kaip riziką taip pat nurodė naftos kainas.
Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais po Korėjos banko politikos posėdžio, banko valdytojas Lee Ju-yeolas pažymėjo, kad Ukrainos krizė paveiks pasaulines žaliavų rinkas ir pakurstys infliaciją.
Žinia, pasaulio ekonomika nebėra tokia naftos ryjikė, kokia buvo ankstesniais dešimtmečiais – ypač aštuntajame, o alternatyvi energija suteikia tam tikrą buferį. Kiti pandemijos eros saugikliai – augančios namų ūkių santaupos ir didesni atlyginimai esant įtemptai darbo rinkai.
JAV ekonomika dėl skalūnų naftos pramonės iškilimo yra mažiau pažeidžiama kuro sukrėtimų: nors vartotojai už benziną moka brangiau, vietiniai gamintojai uždirba daugiau.
Paulas Donovanas, „UBS Group AG“ vyriausiasis pasaulinio turto valdymo ekonomistas, sakė, kad svarbu apsvarstyti, kaip naftą išgaunančios ekonomikos panaudos savo papildomas pajamas, kurios galiausiai galėtų prisidėti prie pasaulinio augimo. „Šiais laikais naftos pardavėjai pajamas, gautas pakilus kainoms, linkę išleisti“, – vaizdo prezentacijoje klientams sakė P. Donovanas.
Daugumai vartotojų ir centrinių bankų svarbiausia, kaip greitai ir kaip toli nukeliaus energija, ypač jei ekonomikos visame pasaulyje praras pagreitį.
Pasak „JPMorgan“ ekonomistų, pakankamai didelis naftos šokas galėtų sužlugdyti daugelio centrinių bankų normalizacijos planus, nors „aukštos infliacijos fonas ir susirūpinimas dėl infliacijos lūkesčių reiškia, kad politika vis tiek būtų griežtesnė nei tuo atveju, jei infliacija šiuo metu būtų žema“.
